NASA: Žemę pasiekė iki šiol galingiausias kosminės spinduliuotės pliūpsnis – teleskopai neeilinį įvykį fiksavo vienas po kito (Foto)

Užfiksuotas blyksnis yra gama spinduliuotės pliūpsnis – tokie žybsniai paprastai būna galingiausių kosmoso įvykių įrodymai, pavyzdžiui, sprogusios milžiniškos žvaigždės ar susidariusios juodosios skylės. Be to, mokslininkai skaičiuoja, kad šis kosminis spogimas gali būti vienas iš galingiausių ir ryškiausių kada nors fiksuotų reiškinių.

Anot mokslininkų, Saulės sistemą praskrodė galinga rentgeno ir gama spinduliuotės banga, kurią užfiksavo NASA Fermi Gama spindulių kosminis teleskopas, Neilo Gehrelso Swifto Observatorija, WIND kosminis zondas ir daugelis kitų.

Šią bangą įamžino ir tyrimus tęsia antžeminiai teleskopai.

Šis žybsnis, pavadintas GRB 221009A, atkeliavo iš Sagitta (Strėlės) žvaigždyno krypties. Skaičiuojama, kad iki Žemės jis keliavo maždaug 1,9 mlrd. metų.

Be to, pliūpsnio galingumą patvirtino ir Swift kosminio teleskopo regimojo lauko nuotraukose toje pačioje dangaus zonoje buvusi žvaigdžė, kuri GRB 221009A pliūpsnio metu, tapo gerokai blankesnė.

Astronomai mano, kad šis žybsnis liudija naujai susiformavusios juodąją bedugnę, atsidarusios po itin masyvios žvaigždės sprogimo. Sprogus žvaigždei besiformuojanti juodoji skylė išskiria galingus dalelių srautus, judančius beveik šviesos greičiu. Būtent tokiu metu skleidžiami itin galingi rentgeno ir gama spinduliai, sklindantys į kosmoso platybes.

Šis spinduliuotės pliūpsnis buvo puiki proga išbandyti naujausius kosmoso stebėjimo įrenginius Tarptautinėje kosminėje stotyje – NASA priklausantį NICER rentgeno spindulių teleskopą ir Japonų kosmoso agentūros projektą MAXI (Viso dangaus rentgeno spindulių monitorių).

Šis, itin senas spinduliuotės pliūpsnis mokslininkams suteikė itin palankią galimybę tirti ir stebėti žvaigždės sprogimą, juodosios skylės formavimąsi ir materijos sąveikos procesus, vykstančius beveik šviesos greičius ir kitus įvykius tolimoje galaktikoje. Anot mokslininkų, tokio ryškumo ir galingumo gama spinduliuotės pliūpsnis gali nepasirodyti ištisus dešimtmečius.

Remiantis preliminariais Fermi didelio ploto teleskopo duomenimis, žybsnis truko net dešimt valandų. Viena iš priežasčių – ši gama spindulių banga pro Žemę praskriejo sąlyginai arti.

„Šis blyksnis buvo gerokai arčiau mūsų, nei būna įprasti gama spinduliuotės pliūpsniai. Ir šis įvykis labiausiai jaudina dėl to, kad priešingu atveju jis būtų tiesiog per silpnas, kad jį pastebėtume, – teigė Fermi LAT bendradarbiavimo narė, astrofizikė Roberta Pillera iš Bario universiteto Italijoje. – Ir tai yra vienas iš galingiausių ir šviesiausių tokių blyksnių, o tai mus dar labiau džiugina“.