Kelionės laiku yra įmanomos besisukančioje visatoje: kas tai yra ir kaip veikia

Kelionės laiku vis dar neįmanomos ir tik mokslinės fantastikos knygų ir filmų herojai keliauja į praeitį. Tačiau paaiškėja, kad galite atsidurti praeityje, jei priversite mūsų Visatą suktis, rašo „Universe Today".

Garsus matematikas Kurtas Gödelis buvo Alberto Einšteino draugas ir labai domėjosi bendrąja reliatyvumo teorija, kurią mokslininkas sukūrė. Bendroji Einšteino reliatyvumo teorija materijos ir energijos buvimą sieja su erdvės ir laiko kreivumu, o vėliau šį kreivumą sujungia su materijos ir energijos elgesiu.

Kurtas Gödelis susimąstė, ar reliatyvumo teorija gali leisti keliauti į praeitį. Einšteino teorija teigė esanti galutinis erdvės ir laiko prigimties pagrindas, ir, kiek mes dabar žinome, kelionės į praeitį yra neįmanomos. Tačiau K. Gödelis išsiaiškino, jog bendrasis reliatyvumas iš tikrųjų puikiai tinka kelionėms laiku į praeitį. Tik reikia priversti visatą suktis.

Mokslininkas sukūrė paprastą visatos modelį, kuris sukasi ir turi ypatingą komponentą. Šis komponentas yra neigiama kosmologinė konstanta, kuri priešinasi išcentrinei sukimosi jėgai, išlaikančiai visatą statinėje padėtyje.

K. Gödelis padarė išvadą, kad jei žmogus eitų tam tikru keliu šioje besisukančioje visatoje, jis galėtų atsidurti savo praeityje. Bet tam reikia nukeliauti labai toli, milijardus šviesmečių, bet patekti į praeitį įmanoma.

Šios kelionės metu suksis ne tik materija, bet ir erdvė bei laikas. Tai yra, Visatos sukimasis taip pakeis potencialų kelią į priekį, kad šis nuves jus atgal ten, kur pradėjote.

Mokslininkas tikėjo, kad keliaujant ne didesniu nei šviesos greičiu, galite grįžti į pradinį tašką, tačiau šis taškas jau bus keliautojo laiku praeityje.

Teorinės kelionės į praeitį sukuria laiko paradoksus ir sutrikdo mūsų supratimą apie priežasties ir pasekmės ryšius. Tačiau visi šiuolaikinių mokslininkų stebėjimai rodo, kad Visata nesisuka, o tai reiškia, kad aukščiau aprašytas scenarijus įvykti negali.

Iki šiol tebėra paslaptis, kodėl bendrasis reliatyvumas leidžia iš pažiūros neįmanomus reiškinius, tokius kaip kelionės laiku. K. Gödelis panaudojo besisukančios visatos pavyzdį, norėdamas įrodyti, kad bendrasis reliatyvumas nėra užbaigtas kaip teorija, ir mokslininkas vis tiek gali būti padaręs teisingas išvadas.