Astronomai aptiko radijo signalus iš rekordiškai tolimos galaktikos

Šios atradimo metu pavyko aptikti tokius signalus, kuriuos, kaip manoma, sukūrė atominis vandenilis žvaigždžių formavimosi galaktikoje, nutolusioje tokiu didžiuliu atstumu nuo Žemės – 8,8 milijardo šviesmečių.

Tai ypač verta dėmesio, nes atominis vandenilis yra pagrindinis kuras, skatinantis žvaigždžių formavimąsi, o tai reiškia, kad tyrimai gali padėti suprasti, kaip žvaigždės atsiranda galaktikose, esančiose už milijardų šviesmečių.

Astronomai pasinaudojo gravitaciniu lęšiu – reiškiniu, kai masyvus kūnas, esantis tarp šaltinio ir stebėtojo, pavyzdžiui, galaktika, palenkia tolimo šaltinio skleidžiamą šviesą.

„Galaktika skleidžia įvairaus pobūdžio radijo signalus", – pranešime teigė McGill universiteto doktorantas Arnabas Chakraborty ir pagrindinis naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society”, autorius. „Iki šiol tokį konkretų signalą buvo įmanoma užfiksuoti tik iš netoliese esančios galaktikos.

Tačiau dėka natūraliai atsirandančio reiškinio, vadinamo gravitaciniu lęšiu, galime užfiksuoti silpną signalą iš rekordinio atstumo", - sakė A. Chakraborty.

„Tai padės mums suprasti galaktikų, esančių daug didesniu atstumu nuo Žemės, sudėtį", – pridūrė jis.

Tyrėjai tikisi, kad jų rezultatai gali paskatinti naujus būdus tirti tolimas galaktikas esamais žemo dažnio radijo teleskopais, o tai gali būti raktas į paslaptis, kaip žvaigždės vystėsi visatos gyvavimo metu.