Saulės fizika
.
(0)
2024-06-24
18
Mūsų Saulė yra ties reikšmingo įvykio – magnetinio lauko pasikeitimo – riba. Šis reiškinys įvyksta maždaug kas 11 metų ir žymi svarbų Saulės ciklo etapą. Poliariškumo pasikeitimas rodo Saulės aktyvumo maksimumo pusiaukelę, Saulės aktyvumo viršūnę ir perėjimo prie Saulės aktyvumo minimumo pradžią.
(0)
2024-06-10
6
Saulės pulsas yra sudėtingas, daugialypis, plakantis įvairiais būdais, įvairiais periodiškumais. Nežinome, kas lemia daugelį šių Saulės širdies ritmų – tačiau nauji atradimai atgaivina ir sustiprina ryšį su Saulės sistemos planetomis.
(0)
2024-05-24
5
Saulės vėją sudaro energingų dalelių, daugiausiai protonų ir neutronų, srautas. Šimtų kilometrų per sekundę greičiu jis lekia nuo Saulės ir užpildo visą Saulės sistemą. Kartais į vėją išmetami tankesni plazmos burbulai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME).
(0)
2024-03-31
8
1859 m. britų astronomas Richardas Carringtonas Saulės paviršiuje pastebėjo baltos šviesos pliūpsnį. Tai buvo Carringtono įvykis – kaip dabar jį vadina mokslininkai – ir tai yra didžiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Ji buvo susijusi su nepaprastomis pašvaistėmis, kurios buvo matomos danguje netoli ašigalių ir ekvatoriaus. Didžiulis Saulės žybsnis taip pat sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus nuo Paryžiaus iki Bostono.
(0)
2023-12-20
9
Saulės aktyvumas iš tiesų didėja, o tai reiškia, kad daugėja dėmių, vainiko skylių ir net saulės žybsnių. Kol kas stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis yra X 2,8 klasės – ir jis yra stipriausias užfiksuotas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., rašo „IFLScience“.
(0)
2023-12-10
5
Saulės audros yra gana dažnas reiškinys ir dėl jų paprastai nėra ko nerimauti. Tačiau retkarčiais pasitaiko ir didelės audros, kurios gali būti katastrofiškos. Nauji tyrimai atskleidžia, kad tokios audros vyksta dažniau nei manyta, o mes šiuo metu neturime tinkamo aptikimo sistemų tinklo, kuris leistų deramai ištirti tokio dydžio Saulės audras, teigia „IFLScience“.
(0)
2023-10-20
7
Saulė nuolat žybsi energingų fotonų ir dalelių srautais. Žybsnių dažnis ir stiprumas kinta daugmaž cikliškai, bet yra ir variacijų. Saulės audromis vadinami ypatingai stiprūs išsiveržimai; pataikęs į Žemę toks plazmos srautas sukelia ne tik pašvaistes, bet gali pakenkti elektronikai ir elektros laidams, žmonių sveikatai, o ypač – palydovams ir astronautams.
(0)
2023-10-06
5
Prieš du dešimtmečius mokslininkai apskaičiavo, jog iš Saulės besiveržiantys plazmos srautai, vadinami vainikinės masės išmetimais, turėtų nušluoti kelyje pasitaikančias tarpplanetines dulkes. Dabar pagaliau šis procesas užfiksuotas realybėje.
(0)
2023-06-08
31
Erdvėlaivio „Parker“ pagalba mokslininkai sužinojo, kur susidaro greitas saulės vėjas.
(0)
2023-03-16
8
Pirmadienį, kovo 13 dieną, Saulė į kosmoso erdvę spjovė stulbinamo galingumo plazmos pliūpsnį, kurį lydėjo ekstremaliai stiprus žybsnis, praneša NASA. Skaičiuojama, kad Saulės vainikinės masės išsiveržimo metu įelektrintos dalelės skriejo iki maždaug 3000 km per sekundę greičiu.
(0)
2023-02-26
17
Astronomai nustatė radijo impulsų serijos kilmę, tačiau vis dar negali išsiaiškinti, kas juos sukėlė.
(0)
2023-02-06
8
Mokslininkai nustatė, kad prieš Saulės žybsnius – galingus Saulės spinduliuotės pliūpsnius – dažnai atsiranda savotiškos kibirkštys. Šis atradimas gali padėti geriau prognozuoti Saulės audras, kurios gali sutrikdyti elektros tinklų ir ryšių sistemų veikimą Žemėje.
