„Curiosity“ Marse pamatė metalo gabalą, nukritusį iš dangaus: skelbiama, ką aptiko zondas

Šį kartą atrodo, kad tai geležies ir nikelio meteoritas, pavadintas „Cacao", kurio skersmuo yra maždaug 33 cm ir kurį galima pamatyti itin didelės raiškos fotografijoje, sujungtoje iš 19 atskirų nuotraukų, kurias marsaeigis padarė sausio 28 d.

Paslaptingo objekto nuostabus sidabro metalo atspalvis išryškėja aplinkiniame, rūdžių spalvos kraštovaizdyje – Raudonosios planetos „Sharp" kalno regione, kuriame yra sulfatų.

„Akmuo. METEORITAS!" - rašoma oficialioje marsaeigio „Twitter" paskyroje. „Neretai Marse randame meteoritų – tiesą sakant, aš tai dariau keletą kartų! Tačiau peizažo pasikeitimas visada yra malonus".

Deja, „Curiosity", kuris jau daugiau nei dešimtmetį klaidžioja po paviršių, nėra pajėgus paimti mėginio iš „Cacao" ir parsivežti į Žemę. O tai vienas pagrindinių marsaeigio pusbrolio „Perseverance", vienintelio aktyvaus, šiuo metu Marso paviršiumi klaidžiojančio marsaeigio, kuris kruopščiai renka Marso uolienų ir dirvožemio pavyzdžius, tikslų.

Meteoritas vis dar gali leisti mokslininkams suprasti Raudonosios planetos tolimą praeitį arba sužinoti ar joje kažkada buvo gyvybė. Randai ir įdubimai ant „Cacao"  paviršiaus greičiausiai susidarė jam prasiskverbiant per planetos atmosferą, kaip praneša „Universe Today", nepaisant plonos planetos atmosferos.

Geležies nikelio meteoritai taip pat yra rečiausia meteoritų rūšis ir gali išlikti savo kelionės per Marso arba Žemės atmosferą metu.

Kaip savo naujienose pažymi „Curiosity" komanda, marsaeigis aptiko keletą meteoritų, nepanašių į „Cacao" – nuo golfo kamuoliuko dydžio „kiaušinio akmens", kurią rado 2016 m., iki didžiulio 2 metrų geležies meteorito „Libanas" – arba „žvėris" — 2014 m.

Tačiau mokslininkai tik tiek gali sužinoti apie naujausią „Curiosity" radinį.

„Nėra jokio būdo nustatyti jo amžių", – atsakydama pripažino komanda. – Bet jis gali būti milijonų metų senumo!