„Vartai į pragarą“. Saulėje atsiveria milžiniška skylė, greitai pajusime pasekmes Žemėje

Ir tai nutiko jau po to, kai Saulėje buvo aptikta 30 kartų už Žemę didesnė vainiko „skylė“. Šiai pirmajai „skylei“ pradėjus suktis tolyn nuo mūsų, pasirodė nauja milžiniška vainiko skylė – maždaug 18–20 Žemių skersmens.

Dėl vainikinių skylių į kosmosą nusidriekia Saulės vėjai, kurie gali pažeisti palydovus – o jei pasiekia Žemę, sukelia stulbinančias pašvaistes.

Laimei, mokslininkai nesibaimina, kad būtent ši skylė gali pakenkti infrastruktūrai – nors teigia, kad ji kai kuriose pasaulio dalyse gali padėti sukelti valandas trunkančias pašvaistes.

Ir štai kodėl taip yra:

Skylė yra netoli Saulės ekvatoriaus

Vainikinės skylės pasitaiko gana dažnai, tačiau paprastai jos atsiranda ties Saulės ašigaliais, kur jų vėjai išmetami į kosmosą.

Tačiau Saulei artėjant prie didžiausio aktyvumo, kuris nutinka maždaug kas 11 metų, šios skylės dažniau pasirodo netoli Saulės ekvatoriaus, sako Readingo universiteto (Anglija) kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas.

„Tai, kad ši skylė yra ties ekvatoriumi, reiškia, kad mes beveik garantuotai Žemėje pamatysime Saulės vėją – praėjus porai dienų po to, kai ji pasisuks už centrinio dienovidinio“, – sako mokslininkas.

Vainikinės skylės gali sukelti labai greitą Saulės vėją, kurio greitis viršija 800 km/s, pastebi Londono universitetinio koledžo kosmoso ir klimato fizikos docentas Danielis Verscharenas.

„Šios vainiko skylės forma nėra itin ypatinga. Tačiau dėl savo vietos ji yra labai įdomi, – teigia jis. – Tikėčiausi, kad maždaug šios savaitės naktį iš penktadienio į šeštadienio rytą Žemę pasieks greitas vėjas iš šios vainiko skylės“.

Vainiko skylės leidžia Saulės vėjui lengviau ištrūkti iš Saulės

Saulė yra didelis plazmos kamuolys. Ši plazma veržiasi iš Saulės vidaus į jos paviršių, todėl susidaro magnetiniai laukai, kurie svyruoja, plečiasi, traukiasi ir jungiasi.

Pasak NASA, vainikinė skylė atsiranda tada, kai šie magnetiniai laukai veržiasi tiesiai į kosmosą. Dėl to Saulės vėjams – Saulės plazmos fragmentams – daug lengviau dideliu greičiu ištrūkti į kosmosą.

Šios sritys paprastai yra vėsesnės ir ne tokios tankios kaip aplinkinė karšta, verdanti plazma, todėl Saulės nuotraukose jos matomos kaip tamsesnės dėmės.

Jei šios magnetinės linijos nukreiptos į Žemę, tas vėjas atsitrenks į mūsų atmosferą.

„Jei jis orientuotas pietų kryptimi, didesnė tikimybė, kad sulauksime [įspūdingų] kosminių orų, tačiau to [galutinai] dar nežinome“, – aiškina D.Verscharenas.

Pašvaistės gali būti ryškesnės, bet ne tokios ryškios kaip praėjusią savaitę

Šiems vėjams sąveikaujant su įkrauta atmosfera, pašvaistės gali tapti ryškesnės. Tačiau kai praėjusią savaitę dangus nušvito ryškiomis pašvaistėmis, tai nutiko ne tik dėl vainiko skylės.

Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu, kai skylė buvo nukreipta į Žemę, įvyko keli vainikinės masės išsiveržimai – didžiuliai plazmos išsiveržimai į kosmosą, sukėlę didesnę geomagnetinę audrą, todėl poveikis buvo stipresnis.

Šios vainiko skylės atveju mažai tikėtina, kad tai pasikartos, sako ekspertai. Tai apmaudu pašvaisčių gerbėjams, tačiau tikriausiai yra gera žinia technikams – nes stiprios geomagnetinės audros gali sukelti chaosą palydovuose, infrastruktūroje ir radijo signaluose.

„Abejoju, ar tai sukels pernelyg daug emocijų – nebent atsitiktinai tuo pačiu metu gautume į Žemę nukreiptą vainikinės masės išmetimą“, – sako M.Owensas.

Vis dėlto tiksliai nuspėti kosminius orus retai kada būna lengva.

„Kosminių orų prognozavimo ir numatymo galimybėse dar tikrai atsiliekame, – sako D.Verscharenas. – Todėl labai stengiamės suprasti kosminius orus – pasitelkdami teorinę fiziką, plazmos modeliavimą superkompiuteriais ir pažangiausius stebėjimus, atliekamus naujausiais kosminiais aparatais, tokiais kaip bendra ESA ir NASA misija „Solar Orbiter“.

Parengta pagal „Business Insider“.