Astrofizika
.
(0)
2024-05-31
26
Per pastaruosius 100 metų daugybė tyrimų įrodė, kad didžiausia Alberto Einsteino teorija – bendroji reliatyvumo teorija – yra praktiškai nepriekaištinga, nes gali padėti visose srityse, pradedant juodųjų skylių prognozavimu ir baigiant GPS technologijos valdymu, rašo „Business insider“.
(0)
2024-01-12
6
Masačiusetso Technologijos Institutas (MIT, JAV) ir Birmingemo universiteto (UB, JK) tyrėjai mano, kad jiems pavyko sukurti formulę, leidžiančią aptikti gyvybei tinkamas planetas naudojant šiuo metu turimas technologijas. Tai susiję su anglies dioksido ir ozono kiekiu egzoplanetoje.
(0)
2023-12-12
15
Visata plečiasi – kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ir tolsta. Santykis tarp greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru. Jo vertė siekia maždaug 70 km/s vienam megaparsekui, tačiau bandymai išmatuoti tiksliau atvedė prie problemos, vadinamos „Hablo įtampa“, o kartais netgi krikštijamos kosmologine krize.
(2)
2023-12-11
0
Kai astronautai grįžta iš misijų į kosmosą, jie dažnai pasakoja jautę netikėtus kvapus, panašius į sudegusio kepsnio ir sprogusio parako. Tačiau kodėl kosmoso kvapas primena degėsių kvapą ir iš kur šis kvapas atsiranda?
(0)
2023-12-08
11
Žemėje azoto yra gana daug – tiek atmosferoje, tiek plutoje ar vandenynuose. Jis būtinas visai gyvybei, jo junginiai buvo būtini ir gyvybės atsiradimui.
(0)
2023-12-02
7
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susidaro žvaigždėse arba dėl jų kaltės. Sunkūs elementai, pavyzdžiui lantanidai ar platina ir auksas, daugiausiai atsiranda sprogstant neutroninėms žvaigždėms.
(0)
2023-11-30
14
Mėnulio paviršius – labai sausas, o visos lakios medžiagos, kaitinamos Saulės spindulių, lengvai pabėga iš silpno gravitacinio lauko. Toks palydovo apibūdinimas atrodė teisingas prieš porą dešimtmečių, bet pastaruoju metu vis labiau keičiasi.
(0)
2023-11-17
7
Tankią Veneros atmosferą sudaro daugiausiai anglies dvideginis, taip pat šiek tiek azoto ir sieros dvideginio.
(0)
2023-11-11
6
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
(0)
2023-10-09
6
Didysis Oriono ūkas yra vienas iš ryškiausių plika akimi matomų difuzinių ūkų ir arčiausiai Žemės esanti žvaigždžių formavimosi sritis, rašo „IFLScience“.
(3)
2023-08-15
49
Žinoma, kad juodosios skylės yra labai ekstremalus Visatos objektas, bet kokia tikimybė išgyventi patekus į vieną iš jų?
(0)
2023-08-02
4
Indijos vandenyne yra „gravitacinė skylė“ – vieta, kurioje Žemės gravitacinė trauka silpnesnė, jos masė mažesnė nei įprasta, o jūros lygis šioje vietoje sumažėja daugiau nei 100 metrų.
(0)
2023-07-22
19
Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens, tekėjo upės, lijo lietūs. Sąlygos atrodytų gana neblogos gyvybės atsiradimui. Bet ar ji atsirado, kol kas nežinome. Vienas iš tarpinių darinių, dažnai susijęs su gyvybe, yra organiniai junginiai.
(0)
2023-06-17
12
Nedideliame Saturno palydove, Encelade, mokslininkai aptiko fosforo – rečiausio iš šešių elementų, būtino mums žinomos gyvybės formos egzistavimui.
