Kalisto
.


Kai kurie dujinių gigantų palydovai turi požeminius skysto vandens vandenynus. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad toks pat vandenynas yra antrajame pagal dydį Jupiterio palydove.


Balandžio 13 d. į kosmosą bus paleistas pirmasis Europos kosmoso agentūros (ESA) sukurtas erdvėlaivis, tirsiantis Jupiterio palydovus.


Naujas tyrimas siūlo naują paaiškinimą dėl skirtingos Jupiterio Galilėjo palydovų sudėties.


Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.


Žinoma, nė vienoje iš šių planetų nėra tokių gerų gyvenimo sąlygų kaip Žemėje. Kaip ten bebūtų, verta aptarti potencialių naujų namų privalumus, rašo arstechnica.com.


NASA kosminis teleskopas Hubble užfiksavo vieną rečiausių reginių: trys Jupiterio palydovai – Europa, Kalisto ir Ijo – užfiksuoti „vaikščiojantys“ savo motininės planetos disku.


Europos kosmoso agentūra (ESA) aktyviai dirba stengdamasi įgyvendinti stambaus masto misiją Jupiterio palydovams tirti. Kaip žinia, Jupiteris – penktoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta ir yra iš tikrųjų milžiniško dydžio dujų rutulys. Šiuo metu žinomi 67 apie jį besisukantys skirtingos masės ir dydžio palydovai.


Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei projektas sulauks patvirtinimo, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tyrinėti du Jupiterio palydovus, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA zondas tirtų Europą, o ESA zondas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui. Ledu padengtuose palydovų vandenynuose gali būti aptikta ir nežemiškos gyvybės pėdsakų.


Jau 30 metų nuo pirmųjų kosminio zondo Voyager atsiųstų Jupiterio palydovų nuotraukų mokslininkams niekaip nepavykdavo įtikinamai paaiškinti, kodėl du iš šių palydovų - Ganimedas ir Kalistas (jie labai panašūs pagal dydį ir netgi cheminę sudėtį) - turi labai skirtingą išorinių ir vidinių sluoksnių sandarą.
|
||