Kalisto
.
(0)
2025-02-25
32
Kai kurie dujinių gigantų palydovai turi požeminius skysto vandens vandenynus. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad toks pat vandenynas yra antrajame pagal dydį Jupiterio palydove.
(0)
2023-04-10
9
Balandžio 13 d. į kosmosą bus paleistas pirmasis Europos kosmoso agentūros (ESA) sukurtas erdvėlaivis, tirsiantis Jupiterio palydovus.
(0)
2023-03-30
11
Naujas tyrimas siūlo naują paaiškinimą dėl skirtingos Jupiterio Galilėjo palydovų sudėties.
(0)
2020-09-17
8
Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.
(1)
2016-07-04
19
Žinoma, nė vienoje iš šių planetų nėra tokių gerų gyvenimo sąlygų kaip Žemėje. Kaip ten bebūtų, verta aptarti potencialių naujų namų privalumus, rašo arstechnica.com.
(0)
2015-02-09
12
NASA kosminis teleskopas Hubble užfiksavo vieną rečiausių reginių: trys Jupiterio palydovai – Europa, Kalisto ir Ijo – užfiksuoti „vaikščiojantys“ savo motininės planetos disku.
(0)
2013-02-25
0
Europos kosmoso agentūra (ESA) aktyviai dirba stengdamasi įgyvendinti stambaus masto misiją Jupiterio palydovams tirti. Kaip žinia, Jupiteris – penktoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta ir yra iš tikrųjų milžiniško dydžio dujų rutulys. Šiuo metu žinomi 67 apie jį besisukantys skirtingos masės ir dydžio palydovai.
(2)
2011-02-14
0
Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei projektas sulauks patvirtinimo, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tyrinėti du Jupiterio palydovus, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA zondas tirtų Europą, o ESA zondas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui. Ledu padengtuose palydovų vandenynuose gali būti aptikta ir nežemiškos gyvybės pėdsakų.
(0)
2010-01-30
1
Jau 30 metų nuo pirmųjų kosminio zondo Voyager atsiųstų Jupiterio palydovų nuotraukų mokslininkams niekaip nepavykdavo įtikinamai paaiškinti, kodėl du iš šių palydovų - Ganimedas ir Kalistas (jie labai panašūs pagal dydį ir netgi cheminę sudėtį) - turi labai skirtingą išorinių ir vidinių sluoksnių sandarą.
|
||
