Kosminė paslaptis: kuri Saulės sistemos planeta yra seniausia, o kuri – jauniausia (Video)

Maždaug prieš 5 milijardus metų Saulė savo šerdyje pradėjo versti vandenilį heliu, kad taptų visateise geltona nykštuke, kurią žinome šiandien.

Iš pradžių Saulę supo didžiulis materijos diskas, likęs iš dujų debesies, iš kurio gimė žvaigždė. Šiame protoplanetiniame diske, susidedančiame iš dujų ir dulkių, dėl įvairių procesų pradėjo formuotis ledo ir uolienų dalelės, kurios pradėjo jungtis viena su kita. Taip susiformavo planetos, asteroidai ir kometos.

Tačiau kuri planeta laikoma seniausia, o kuri – jauniausia pagal atsiradimo ir formavimosi laiką mūsų Saulės sistemoje? Atsakymas gali būti ne toks akivaizdus, ​​kaip atrodo, rašo „IFLScience“.

Seniausia Saulės sistemos planeta

Mokslininkai mano, kad Jupiteris yra seniausia Saulės sistemos planeta. Jis susiformavo per pirmuosius 3 milijonus Saulės sistemos egzistavimo metų.

Didžiausios Saulės sistemos planetos masė yra apie 318 Žemės masių, o iš tikrųjų Jupiteris net tiksliai nesisuka aplink Saulę. Faktas yra tas, kad baricentras tarp Jupiterio ir Saulės, tai yra taškas, aplink kurį Jupiteris sukasi aplink Saulę, nėra mūsų žvaigždės centre, jis yra tik už jos paviršiaus.

Po Jupiterio pradėjo augti Saturnas, o po jo – Neptūnas ir Uranas. Nors tuo metu, kai dar formavosi pastarosios dvi planetos – Jupiteris ir Saturnas jau buvo „sugėrę“ didžiąją dalį išorinės Saulės sistemos dalies dujų.

Po to vidinėje Saulės sistemos dalyje pasirodė keturios uolinės planetos – Žemė, Venera, Marsas ir Merkurijus. Mokslininkai teigia, kad Marsas galėjo susiformuoti greičiau nei kitos trys uolinės planetos.

Jauniausia Saulės sistemos planeta

Nors pagal formavimosi modelius Jupiterį galima laikyti seniausia planeta, surasti jauniausią planetą nėra taip paprasta.

Kai kurios planetos patyrė katastrofiškus susidūrimus su kitais objektais, kol tapo tokiomis, kokias jas žinome.

Todėl galima teigti, kad Žemė ir Uranas nebuvo iki galo susiformavę pradiniame Saulės sistemos egzistavimo etape ir gali pretenduoti į jauniausios planetos statusą. Faktas yra tas, kad abi planetos skirtingais laikotarpiais susidūrė su protoplanetiniais objektais, kol baigė iki galo formuotis.

Pavyzdžiui, manoma, kad maždaug prieš 4,5 milijardo metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio planetoidas, dėl kurio buvo išmestas didžiulis kiekis nuolaužų, iš kurių per ateinančius 200 milijonų metų susiformavo Mėnulis.

O norint tapti planeta, kurioje susiformavo litosferos plokštės ir atsirado vandenynai, Žemei prireikė daug laiko, nes tai įvyko tik prieš maždaug 3,6 mlrd. metų. Tuo pat metu manoma, kad prieš 3–4 milijardus metų Žemės dydžio planetoidas atsitrenkė į Uraną, pakeisdamas jo vidinę struktūrą ir priversdamas jį „suktis ant šono“ (Urano ašies posvyris toks didelis, kad atrodo planeta rieda šonu).

Tai yra, jauniausios Saulės sistemos planetos klausimas yra gana sudėtingas.

Primename, kad dabar planetomis laikomi tik 8 pasauliai, nes nuo 2006 metų Plutonas nėra planeta. Jis laikomas nykštukine planeta.