Astronomai jaunoje supernovoje užfiksavo dar nematytą objektą – praminė „Žaliuoju monstru“ (Foto)

Kasiopėjos A spindinčios dujos ir dulkės – tai viskas, kas liko iš sprogusios žvaigždės, kurios šviesa Žemę pirmą kartą pasiekė prieš 340 metų. Tai jauniausia žinoma supernovos liekana mūsų galaktikoje, todėl šį dangaus objektą tyrinėjo daugybė antžeminių ir kosminių teleskopų.

Kasiopėja A yra už 11 000 šviesmečių, Kasiopėjos žvaigždyne, o jos liekana driekiasi dešimties šviesmečių ruože.

Įžvalgos, gautos tyrinėjant Kasiopėją A, leidžia mokslininkams daugiau sužinoti apie tai, kaip įvyksta žvaigždžių sprogimai.

Astronomai nukreipė JWST į Kasiopėją A norėdami patikrinti, ar infraraudonųjų spindulių spektre įmanoma užfiksuoti ką nors, ko nepastebėjo kiti teleskopai. Infraraudonųjų spindulių šviesa yra nematoma žmogaus akiai, todėl Jameso Webbo teleskopas gali pamatyti kitais metodais neįžvelgiamus Visatos elementus.

🆕 Webb's #MIRI instrument reveals never-before-seen details with vivid colours in Cassiopeia A, a supernova remnant created by a stellar explosion 340 years ago 💥 Read here: https://t.co/EvIlzc8i29 and 🧵👇 pic.twitter.com/JjNcWpDatY

— ESA Webb Telescope (@ESA_Webb) April 7, 2023

„Kasiopėjos A tyrinėjimas yra geriausia galimybė pažvelgti į sprogusios žvaigždės liekanų lauką ir atlikti savotišką žvaigždės skrodimą, kad suprastume, kokio tipo žvaigždė buvo prieš tai ir kaip ji sprogo“, – sakė Webbo programos, kurioje užfiksuoti nauji stebėjimai, vyriausiasis tyrėjas, Purdue universiteto (JAV) docentas Danny Milisavljevicas.

„Palyginti su ankstesnėmis infraraudonųjų spindulių nuotraukomis, matome neįtikėtinai daug detalių, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pamatyti“, – pareiškime nurodo viena iš tyrėjų, Prinstono universiteto (JAV) astronomė Tea Temim.

Naujasis Jameso Webbo kosminiu teleskopu užfiksuotas infraraudonųjų spindulių Kasiopėjos A vaizdas buvo konvertuotas į regimąjį spektrą, kad žmogaus akis galėtų pamatyti liekanos spalvas. Raudona ir oranžinė šviesa liekanos išorėje rodo šiltas dulkes, kurios veržiasi į aplinkines tarpžvaigždines dulkes ir dujas

Burbulą primenančios liekanos viduje matyti ryškiai rausvos spalvos gijos, kurios yra žvaigždžės liekanos, sudarytos iš švytinčių sunkiųjų elementų, tokių kaip argonas, neonas ir deguonis.

Tyrėjus taip pat sudomino palei dešinėje burbulo pusėje esanti ryškiai žalia kilpa.

„Mes ją praminėme „Žaliuoju monstru“, Bostono Fenvėjaus parko garbei. Atidžiau įsižiūrėję pastebėsite, kad jis nusėtas tarsi mini burbuliukais, – sakė D.Milisavljevicas. – Jo forma ir sudėtingumas yra netikėti ir sunkiai suprantami“.

Komanda vis dar bando suprasti, iš kur atsirado visos šios skirtingos spalvos.

Tokių liekanų, kaip Kasiopėjos A, tyrimai gali padėti mokslininkams suprasti kosmines dulkes – žvaigždžių ir planetų statybinę medžiagą – ir tai, kaip sprogusios žvaigždės išskiria gyvybei svarbius elementus.

„Suprasdami sprogstančių žvaigždžių procesą, mes sužinome savo pačių atsiradimo istoriją, – sakė D.Milisavljevicas. – Likusią karjeros dalį ketinu praleisti bandydamas suprasti, ką reiškia šie duomenys“.

Parengta pagal „Live Science“ ir CNN.