Planetinės sistemos
.


Mokslininkai patvirtino, kad aplink vėsią, neryškią žvaigždę skrieja dvi uolėtos egzoplanetos, o viena iš jų yra nutolusi nuo žvaigždės atstumu, vadinamu gyvenamąja zona.


Atrodo, kad ką tik buvo atrastas mažytis pasaulis, skriejantis aplink artimiausią Saulės sistemos žvaigždę kaimynę.


Astronomai galbūt rado mėnulį, kuris visiškai skiriasi nuo kitų mūsų Saulės sistemos objektų.


Naujoji egzoplaneta nomenklatūriniu pavadinimu Kentauro b b (dėl to, kad skrieja aplink Kentauro b žvaigždę), yra už 325 šviesmečių nuo Žemės, gretimame Kentauro žvaigždyne.


Mokslininkai nustatė, kad atrasta žvaigždžių sistema nėra panaši į jokią kitą: į tris dvejetaines sistemas susiporavusios šešios žvaigždės viena aplink kitą skrieja kaip gigantiškas spiečius.


Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.


Planetų orbitos daugiausiai priklauso nuo žvaigždės gravitacijos, bet šiek tiek jas veikia ir kaimyninių planetų trauka. Migruodamos planetos gali „sukibti“ į rezonansus: konfigūracijas, kai dviejų planetų orbitos periodų santykis yra lygus dviejų nedidelių sveikų skaičių santykiui. Pavyzdžiui, Saulės sistemoje Jupiteris ir Saturnas yra beveik 3:2 rezonanse – treji Jupiterio metai atitinka dvejus Saturno.


Vienas populiariausių būties klausimų moderniame pasaulyje yra „ar mes esame vieni?“. Toks klausimas įgavo prasmę tik tada, kai pradėjome geriau suprasti erdvę už mūsų Žemės ribų. Iš


Mokslininkai teigia, kad aptikta naujoji planeta kartu su kitomis yra „tikras Disneilendas“ tyrinėtojams, ieškantiems nežemiškų pasaulių.


Keplerio teleskopas, veikęs nuo 2009 iki 2018 metų, stebėjo daugiau nei 200 tūkstančių žvaigždžių, ieškodamas aplink jas besisukančių planetų. Paieškas jis vykdė tranzitų metodu – atidžiai sekė žvaigždės šviesio kitimą ir ieškojo trumpų nedidelių priblėsimų, įvykstančių planetai skrendant (tranzituojant) tarp mūsų ir žvaigždės. Šiuo metodu daug lengviau aptikti dideles planetas, panašias į Jupiterį ar Saturną – būtent tokios didžiąja dalimi ir sudaro daugiau nei 4000 Keplerio radinių.


Saulė ir į ją panašios žvaigždės gyvenimą baigia pavirsdamos baltosiomis nykštukėmis. Nykštukės masė yra mažesnė, nei žvaigždės, o pasikeitusi traukos jėga gali pakeisti aplink besisukančių planetų orbitas. Dalis planetų susiduria tarpusavyje, subyra ir suformuoja nuolaužų diską, kurie kartais aptinkami prie baltųjų nykštukių.


Saulės sistemoje yra viena gyvybei tinkama planeta – Žemė. Venera ir Marsas yra artimos tokioms, bet visgi nepatenka į šiandieninę Saulės gyvybinę zoną. Kitose planetų sistemose gyvybingų planetų gali būti ir daugiau – pavyzdžiui, TRAPPIST-1 sistemoje tokios yra trys. Ar egzistuoja teorinis maksimumas?


Nors šiuo metu žinome tūkstančius egzoplanetų, o naujos atrandamos kone kasdien, kartais pasitaiko ir netikėtų bei tikrai įdomių atradimų. Štai neseniai paskelbta apie gana netikėtai aptiktą planetą prie labai jaunos dvinarės žvaigždės.