Astronominė sensacija. Keistoje sistemoje buvo aptikta tamsiosios medžiagos žvaigždė: kaip tai gali būti?

Du Čekijos astronomai pristatė naujus, dar nerecenzuotus tyrimus, kuriuose jie teigia, kad keistoje žvaigždžių sistemoje „gyvena“ tamsiosios materijos žvaigždė. Tai pirmas tokios žvaigždės aptikimo atvejis, rašo „Live Science“.

Prieš kelerius metus kosminis teleskopas Gaia aptiko į Saulę panašią žvaigždę, skriejančią aplink nematomą objektą. Iš pradžių astronomai manė, kad greičiausiai šis objektas yra juodoji skylė. Tačiau du mokslininkai iš Čekijos mano, kad tai iš tikrųjų yra visiškai naujo tipo žvaigždės, sudarytos iš tamsiosios medžiagos.

Pačios žvaigždės masė yra 0,93 karto didesnė už Saulę ir susideda iš maždaug tų pačių cheminių elementų. Tačiau jos nematoma kompanionė, tariama juodoji skylė, yra tik 11 kartų masyvesnė už Saulę. Žvaigždė ir jos kaimynė skrieja viena apie kitą maždaug 1,4 AU (astronominis vienetas) atstumu. Marsas yra maždaug tokiu atstumu nuo Saulės.

Pasak mokslininkų, juodoji skylė teoriškai galėtų būti į Saulę panašios žvaigždės palydovė. Tačiau šie objektai atsiranda susinaikinus didžiulei žvaigždei, ir šiuo atveju šalia esanti žvaigždė turėjo pasirodyti beveik tuo pačiu metu kaip ir juodoji skylė. Tam, kad du objektai skrietų vienas apie kitą milijonus metų, reikia daug skirtingų sąlygų, kurios greičiausiai nebuvo įvykdytos.

Todėl naujojo tyrimo autoriai darė prielaidą, kad į Saulę panašios žvaigždės kaimynė iš tikrųjų yra dar niekad neatrasta žvaigždė, o tai yra naujo tipo tokie objektai, nes susideda iš tamsiosios materijos.

Remiantis šiuolaikinėmis mokslinėmis idėjomis, tamsioji medžiaga yra nematoma materijos forma, nes ji nesąveikauja su šviesa. Tačiau didžiąją kiekvienos galaktikos masės dalį sudaro tamsioji medžiaga. Vieni mokslininkai mano, kad ji palaipsniui pasiskirsto galaktikose, kiti – kad tamsioji medžiaga kaupiasi gumulėliais.

Pasak tyrimo autorių, tamsioji medžiaga gali būti naujo tipo dalelės, tokios kaip bozonas. Šios dalelės turi esminę kitų dalelių sąveiką (pagrindines gamtos jėgas). Beje, fotonas (šviesos dalelė) yra bozonas, kuris atlieka elektromagnetinę sąveiką. Kol kas fizikai žino, kad yra tik keletas bozonų tipų, tačiau tai nereiškia, kad jų negali būti daug daugiau.

Pasak tyrimo autorių, šie iki šiol nežinomi bozonų tipai netoleruoja jokios sąveikos, tačiau užpildo visą visatą. Tačiau šios dalelės gali susikaupti didelių žvaigždžių sistemų dydžio gabalėliais arba savo dydžiu priminti žvaigždes. Tokios hipotetinės žvaigždės, kurių niekas niekada nerado, vadinamos bozoninėmis žvaigždėmis.

Remiantis tyrimu, žvaigždę, sudarytą iš tamsiosios medžiagos, galima aptikti tik dėl jos gravitacijos įtakos aplinkai, pavyzdžiui, netoliese esančiai įprastai žvaigždei. Mokslininkai mano, kad Gaia teleskopo stebėjimai labiau atitinka faktą, kad žvaigždė, sudaryta iš tamsiosios medžiagos, yra ne juodoji skylė.

Tačiau ši teorija dar nepraėjo ekspertinio mokslo bendruomenės vertinimo. Kita vertus, patys autoriai nurodo, kad norint patvirtinti savo išvadas, reikia atlikti tolesnius keistos žvaigždžių sistemos stebėjimus.