Į Marsą geriau neskristi. Kaip keičiasi žmogaus kūnas erdvėje: tai tikrai baisu

NASA planuoja netrukus pradėti kolonizuoti Mėnulį, o tada po 16 metų pirmieji astronautai nusileis Marse. Toli siekiantys planai, apie kuriuos kalba kai kurie mokslininkai, yra tai, kad žmonija ilgainiui galės apgyvendinti kitus Saulės sistemos pasaulius. Tačiau norint juos pasiekti, reikia įveikti didžiulius atstumus erdvėje. Tačiau kas nutiks žmogaus kūnui ilgos kosminės kelionės metu? Kaip rodo tyrimai, nieko gero, rašo „Live Science“.

Žmonės yra prisitaikę gyventi palankiomis mūsų planetos sąlygomis, o gamta neparuošė žmogaus organizmo ilgalaikiams judėjimams kosmose. Kai kurie mokslininkai netgi mano, kad norint, kad žmonės galėtų gyventi Marse ar kituose Saulės sistemos pasauliuose, reikės pakeisti mūsų DNR.

Reikalas tas, kad kosmosas yra tikrai labai pavojinga vieta žmonėms. Čia galime kalbėti apie neigiamą mikrogravitacijos (tai yra beveik visiško nesvarumo būseną erdvėlaivyje) ir pavojingos kosminės spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui. Taigi, kas atsitiks su žmogaus kūnu ilgai būnant erdvėje?

Raumenų masės praradimas

Kad raumenys augtų ir būtų normalios būklės, jiems reikia Žemės gravitacijos. Nesvarumo atveju raumenys greitai nyksta ir sumažėja raumenų masė. Remiantis tyrimais, žmogus gali prarasti iki 20 % raumenų masės vos per 5 dienas būdamas mikrogravitacijos sąlygomis. Šis praradimas ypač pastebimas kojose ir nugaroje.

Kaulų masės praradimas

Normalios žmogaus skeleto, tai yra visų jo kaulų, būklės palaikymas tiesiogiai priklauso nuo Žemės gravitacijos. Tyrimai rodo, kad kosmose praleidus daugiau nei 6 mėnesius, kaulai tampa trapūs ir gali labai lengvai lūžti.

Kaulinis audinys erdvėje nesuyra taip greitai, kaip raumenys, tačiau tai sukelia dar vieną neigiamą pasekmę. Dėl kaulų masės išsekimo į kraują patenka per daug kalcio, o tai ypač lemia greitą inkstų akmenų susidarymą. Labiausiai nuo erdvės sąlygų kenčia kojų ir dubens kaulai, kaip rodo tyrimai.

Regėjimo problemos

Vienas iš sudėtingiausių žmogaus kūno organų yra akys, o kosminė erdvė šiems regėjimo organams gali padaryti didelę žalą. Pavyzdžiui, gali pasikeisti ir deformuotis nervai užpakalinėje akies dalyje, todėl gali labai pablogėti regėjimas.

Žemės gravitacija leidžia akių obuoliams normaliai judėti akiduobėse ir išlaiko jų padėtį. Tačiau ilgas buvimas nesvarumo būsenoje, pasak mokslininkų, lemia akių obuolių padėties pokyčius ir jų judėjimo greitį. Taip žmogus praranda galimybę normaliai stebėti tam tikrus objektus.

Taip pat dėl kosminės erdvės sąlygų akies audiniai gali būti smarkiai pažeisti, o aplinkinį pasaulį žmogus matys labai miglotai.

Nugaros skausmas

Net ir dabar iš Tarptautinės kosminės stoties grįžę astronautai dažnai skundžiasi, kad juos kamuoja stiprūs nugaros skausmai. Priežastis – neigiamas mikrogravitacijos poveikis žmogaus stuburui.

Dėl Žemės gravitacijos stuburas yra suspaustas ir jis įgauna šiek tiek išlenktą formą. Tačiau erdvėje stuburas išsitiesina, o jungtys tarp slankstelių tampa ne tokios stiprios.

Mokslininkai mano, kad trumpi skrydžiai kosmose nesukels stiprių stuburo pokyčių, ko negalima pasakyti apie ilgus skrydžius. Šiuo metu slankstelius laikantys raumenys susilpnės, o tarpslanksteliniai diskai, kurie atlieka amortizatorių funkciją, pradės „byrėti“. Tai yra, nugaros skausmai gali tapti labai nepakeliami ir tokia būsena gali turėti įtakos, ar žmogus apskritai gali normaliai judėti.

Sumažėjęs imunitetas

Kosminė spinduliuotė, mikrogravitacija ir fizinis bei psichologinis ilgalaikio skrydžio į kosmosą stresas gali labai susilpninti imuninę sistemą. O tai reiškia, kad žmogaus organizmas tampa neatsparus įvairioms ligoms. Yra tikimybė, kad šiuo metu mikrobai padarys nepataisomą žalą organizmui, o tai lems labai rimtų ligų atsiradimą.

Problemos su širdies ir kraujagyslių sistema

Širdis labai priklauso nuo gravitacijos, nes jos dėka šis organas gali normaliai susitraukti ir per kūną judinti kraują. Nesvarumo atveju, jei skrydis trunka labai ilgai, ši funkcija sutrinka, o tai gali neigiamai paveikti bendrą fizinę žmogaus būklę, kaip rodo tyrimai. Mokslininkai taip pat mano, kad ilgo skrydžio į kosmosą metu padidėja kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse rizika.

DNR pažeidimas

Remiantis kai kuriais tyrimais, kosmoso keliautojams dėl kosminės spinduliuotės ir mažos gravitacijos padidės DNR pažeidimo rizika. Radiacija gali tiesiogiai pažeisti DNR grandines, o nesvarumas gali sutrikdyti natūralų DNR atsistatymą. Tai kelia grėsmę pavojingų mutacijų atsiradimui.

Mokslininkai mano, kad ilgi skrydžiai į kosmosą gali sukelti genetinių mutacijų kaupimąsi, dėl kurių gali atsirasti daugybė pavojingų ligų, įskaitant vėžį.

Virškinimo sistemos pažeidimas

Žmogaus virškinimo trakte gyvena trilijonai mikrobų, galinčių paveikti žmogaus virškinimo funkciją, imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą.

Pasak mokslininkų, žarnyno mikrobiomas nuolat keičiasi reaguodamas į išorinius veiksnius, tokius kaip mitybos pokyčiai ir bendras kūno stresas. Ilgo skrydžio į kosmosą metu šie pokyčiai bus labai pavojingi žmonėms. Pavyzdžiui, tyrimų duomenimis, astronautų žarnyne buvo aptiktos ne tokios įvairios mikrobų populiacijos. Ir dažnai tarp jų yra tie mikrobai, kurie prisideda prie žarnyno uždegimo.

Pokyčiai smegenyse

Mokslininkai mano, kad skrydžiai į gilųjį kosmosą gali „perprogramuoti“ smegenis, o to kaltininkas, greičiausiai, yra labai maža gravitacija.

Dėl nesvarumo pradeda keistis smegenų skystis, aprūpinantis maistinėmis medžiagomis smegenis ir nugaros smegenis. Dėl to gali pasikeisti baltosios ir pilkosios medžiagos forma ir svoris smegenyse. Tai yra, gali keistis žmogaus smegenų struktūra ir veikla. Tačiau kol kas mokslininkai nežino, kiek žalingi šie pokyčiai žmonėms.

Taip pat tyrimai rodo, kad ilgi skrydžiai į kosmosą gali pakeisti skirtingų smegenų dalių sąveiką tarpusavyje. Kol kas taip pat neaišku, kiek tiksliai tai pakeis patį žmogų.