Kosmosas ir gilusis kosmosas. Kuo tai skiriasi? (Video)

Pirmą kartą terminas kosmosas pradėtas vartoti visai erdvei, kuri yra už Žemės ribų, žymėti XVII amžiaus pabaigoje. Tačiau jis pradėtas masiškai naudoti, kaip ir tolimosios erdvės sąvoka, tik XX amžiaus pradžioje.

Anot mokslininkų, terminas kosminė erdvė arba artimasis kosmosas reiškia visą erdvę, kuri yra už mūsų planetos ribų ir yra arti Žemės 160 km aukštyje. Kosmosu galima laikyti visą erdvę, kuri yra iki mėnulio. O viskas, kas yra už Mėnulio orbitos ir už Saulės sistemos ribų, laikoma giliuoju kosmosu.

Tačiau,  norint supaprastinti apibrėžimą apie viską, kas yra ir vyksta už mūsų planetos ribų, dažnai vartojamas terminas kosmosas. Jis yra universalus ir sujungia tiek artimą, tiek giliąją erdvę.

Žinoma, žmonės pirmiausia pradėjo tyrinėti artimąjį kosmosą, nes žmonija iš pradžių turėjo įveikti žemės gravitaciją ir iškelti pirmuosius palydovus, o vėliau – pirmąsias kosmines raketas pasiųsti už Žemės orbitos.

Praėjusio amžiaus 50-ųjų pabaigoje mokslininkai virš planetos paviršiaus sukūrė nematomą liniją, kuri eina maždaug 100 km aukštyje ir vadinama Karmano linija. Ši linija tiesiog atskiria Žemę nuo kosmoso. Taigi, viskas, kas yra virš šios linijos, gali būti laikoma kosmosu.

Tačiau iš tikrųjų 100 km aukštyje pokyčių pastebėti neįmanoma. Techniškai linija rodo, kad tokiame aukštyje lėktuvas gali skristi tam tikru greičiu per Žemės atmosferą, o tai leis jam patekti į Žemės orbitą. Tai yra, į kosmosą.

Daugiau nei 70 metų žmonės siunčia ir palydovus, ir kosmines raketas už Karmano linijos ir, žinoma, artimoje erdvėje yra Tarptautinė kosminė stotis, taip pat daug kosminių teleskopų.

Po to, kai žmonės į Mėnulį pristatė pirmąsias transporto priemones, o paskui nusileido ant Žemės palydovo, prasidėjo nauja kosmoso tyrimų era. Mokslininkai nusprendė ištirti giliąją erdvę, tai yra kitas mūsų Saulės sistemos planetas ir jų palydovus. Iki šiol į gilųjį kosmosą buvo paleista maždaug 200 skirtingų tyrimų misijų.

Tolimiausia transporto priemonė, lekianti giliajame kosmose, yra „Voyager 1“, paleista praėjusio amžiaus 70-ųjų pabaigoje. Zondas seniai paliko Saulės sistemą ir dabar skrenda daugiau nei 22,5 milijardo km atstumu nuo Žemės.

Tačiau iš tikrųjų, nepaisant to, kad šio erdvėlaivio vietą galima laikyti giliuoju kosmosu, tam yra dar vienas terminas – tarpžvaigždinė erdvė. Tai erdvės dalis, esanti tarp skirtingų žvaigždžių sistemų.

Taigi artimuoju kosmosu arba tiesiog kosmosu laikoma atkarpa, kuri yra atstumu nuo Žemės iki Mėnulio, tai yra, maždaug 480 tūkst. Tačiau Webbo kosminis teleskopas, skrendantis 1,6 milijono km atstumu nuo Žemės, jau yra giliąjame kosmose.