Visata turi naują būdą mirti. Kas tai yra vakuuminis sunykimas?

Šiuo metu yra keletas populiarių teorijų, kurios tiksliai nurodo, kaip baigsis mūsų visata. Populiariausia tarp jų yra Didžiojo šalčio teorija, teigianti, kad ilgainiui visos žvaigždės išnyks, o kosmosas prisipildys tamsos ir šalčio.

Kita hipotezė, žinoma kaip „Big Crunch“ teorija, teigia, kad ilgainiui visatos plėtimasis sustos ir gravitacija privers visą kosmosą susitraukti į pradinę būseną.

Tačiau yra dar viena labai neįprasta teorija, vadinama vakuuminiu sunykimu (vacuum decay). Šis scenarijus reikalauja, kad viena vieta visatoje staiga virstų kažkuo kitu. Ir bus labai blogos žinios – tokiu atveju išnyks erdvė, rašo „IFLScience“.

Visoje visatoje yra laukas, vadinamas Higso lauku. Dėl šio lauko sąveikos su elementariomis dalelėmis jos gali turėti masę. Sakoma, kad kvantinis laukas yra vakuumo būsenoje, kai jo energija yra mažiausia. Tačiau dar nežinoma, ar šis teiginys tinka Higso laukui. Tačiau yra teorija, pagal kurią gali būti, kad tam tikru momentu ateityje Higso laukas gali atsidurti klaidingoje vakuuminėje būsenoje (false vacuum).

Jei įsivaizduotumėte energiją kalno pavidalu, tada žemiausia įmanoma energija šiuo atveju bus įdubimas šiame kalne. Jei laukas juda žemyn kalno šlaitu, jis gali susidurti su tokia įduba ir ten sustoti.

Jei mes kalbame apie įprastą fiziką, tada šiuo atveju viskas išliks stabilu. Tačiau kai kvantinė mechanika „įeina į sceną“, viskas tampa daug sudėtingiau. Tokiu atveju laukas gali spontaniškai pereiti į žemiausios energijos būseną.

Jei taip atsitiks, Higso laukas pasikeis ir virs nauju, stabilesniu lauku, kuris pradės plisti po visą visatą. Taigi šis pokytis savo ruožtu lems mūsų visatos išnykimą.

Pasak Kanados kosmologės Cathy Mack, toks scenarijus yra įmanomas, nors jokio tikrumo nėra. Norėdami tai numatyti, turime suprasti, kaip Higso laukas pasikeitė ankstyvojoje visatoje, ir mokslininkai žino, kad jis tikrai pasikeitė. Jei suprantate, kas atsitiko visatos pradžioje, galite numatyti galimą jos pabaigą.

Šiuo metu mokslininkai atlieka eksperimentus Didžiajame hadronų greitintuve, kad geriau suprastų tokios dalelės, kaip Higso bozonas, kuris yra Higso lauko kvantas, prigimtį. Tokie tyrimai padės geriau suprasti pačios visatos prigimtį ir nuspėti, kokia jos laukia pabaiga, teigia mokslininkas. Neseniai jau rašėme apie tai, kad neseniai atlikto eksperimento metu fizikai suskaldė Higso bozoną ir jis suskilo į dvi atskiras daleles.

Anot Mack, vakuuminio sunykimo teorija, kuri gali lemti visatos išnykimą, yra neįprasta, bet labai įdomi.

„Tokiu atveju Higso lauko dalelė judės iš vienos vietos į kitą ir tai sukels įvykių seriją, kuri sunaikins visatą. Tai labai įdomi teorija, nes įvykis kvantiniame lygmenyje gali sunaikinti ne tik didžiules galaktikas, bet visą kosmosą“, – sako Mack.

Anot mokslininkės, toks kosmoso pasikeitimas, po kurio jis išnyksta, gali įvykti bet kurią akimirką, todėl pasiruošti jam neįmanoma.