„Mes išsidavėme. Ateiviai jau netrukus gali aptikti gyvybę Žemėje“

Nauji tyrimai rodo, kad šiuo metu šis radijo signalų nutekėjimas iš mobiliojo ryšio bokštų nėra pakankamai stiprus, kad jį galėtų aptikti ateivių civilizacijos, jei jos naudoja tas pačias technologijas kaip ir mes. Tačiau jei jos turi pažangesnes sistemas ir stebi spinduliuotę iš daugiau šaltinių, jau netrukus mus gali aptikti netolimose žvaigždėse gyvenančios nežemiškos būtybės.

„Manau, kad yra didelė tikimybė, jog ten yra pažengusių civilizacijų, ir kai kurios iš jų gali būti pajėgios stebėti žmogaus sukurtą radijo signalų nuotėkį, sklindantį iš Žemės planetos“, – sako Mauricijaus universiteto daktarė Nalini Heeralall-Issur. – Mūsų turima informacija apie egzoplanetų apgyvendinamumą nuolat auga dėl palydovų, Jameso Webbo kosminio teleskopo ir tokių kosminių misijų kaip „JUpiter Icy moons Explorer“(JUICE) įžvalgų.“

Nors tyrimo metu nustatyta, kad tik technologiškai pažengusios ateivių civilizacijos galėtų aptikti mūsų mobiliojo ryšio nuotėkį, Mančesterio universiteto ir Mauricijaus universiteto mokslininkai teigia, kad dauguma ateivių civilizacijų greičiausiai turi gerokai jautresnes sistemas nei mūsų.

Kadangi mūsų plačiajuosčio ryšio sistemos tampa vis galingesnės, tikėtina, kad mūsų aptinkamumas dar labiau padidės. Bet kokie ateiviai šiuos vadinamuosius „technosignalus“ (dirbtinai, o ne natūraliai sukurtus signalus) pirmiausia girdėtų iš tankiai apgyvendintų mūsų planetos šiaurinio pusrutulio dalių, kur perduodama didžioji dalis mūsų signalų.

Tyrime, paskelbtame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, buvo naudojami mobiliojo ryšio bokštų duomenys, siekiant imituoti radijo signalų nuotėkį, kurį būtų galima aptikti iš įvairių netoliese esančių žvaigždžių, jei būtų naudojamas JAV „Green Bank“ teleskopas.

Tarp tokių žvaigždžių yra Barnardo žvaigždė, priklausanti už šešių šviesmečių nuo Žemės nutolusiai sistemai, kurioje yra potencialiai gyvenamų planetų, taip pat HD 95735 ir Kentauro Alfa A. Mančesterio universiteto profesorius Mike Garrettas teigė, kad šiuolaikinis „mobiliojo ryšio sistemų išplitimas visame pasaulyje yra labai svarbus. Nors kiekviena sistema atskirai pasižymi palyginti nedidele radijo galia, integruotas milijardų šių prietaisų spektras yra didelis“.

Mančesterio universiteto profesorius Mike Garrettas teigė, kad šiuolaikinis „mobiliojo ryšio sistemų išplitimas visame pasaulyje yra labai svarbus. Nors kiekviena sistema atskirai pasižymi palyginti nedidele radijo galia, integruotas milijardų šių prietaisų spektras yra didelis“.

Atsiradus kabelinei ir internetinei televizijai televizijos transliacijų signalų nuotėkis susilpnėjo, o Žemės „radijo nuotėkio parašą“ dabar sudaro stiprūs mobiliojo radijo ryšio signalai ir kitų rūšių signalai, pavyzdžiui, radarai, skaitmeninio transliavimo sistemos ir „Wi-Fi“ tinklai.

Tikėtina, kad daugybės palydovų, įskaitant Elono Musko „Starlink“, planai taip pat padidins mūsų aptikimo tikimybę. „Dabartiniais skaičiavimais, iki dešimtmečio pabaigos žemoje Žemės orbitoje ir už jos ribų turėsime daugiau nei šimtą tūkstančių palydovų“, – sako M.Garrettas.

Kitas naujojo tyrimo tyrėjų grupės žingsnis bus šių signalų aptikimo galimybės modeliavimas. Pasak M.Garretto, „žemė jau dabar yra anomaliai ryški radijo spektro dalyje; jei ši tendencija išliks, mus gali lengvai aptikti bet kuri išsivysčiusi civilizacija, turinti tinkamą technologiją“.

Parengta pagal „BBC Science Focus“.