Pradėjo svyruoti Žemės sukimasis. Kas vyksta?

Dešimtmečius mokslininkai stebėjo vidutinę mūsų planetos sukimosi ašies padėtį, aplink kurį ji sukasi, švelniai slenkant į pietus, toliau nuo geografinio Šiaurės ašigalio ir link Kanados. Tačiau staiga ašis padarė staigų posūkį ir pradėjo slinkti į rytus link Naujosios Žemės salų.

Ašies, apie kurią sukasi bet kuris dangaus objektas, posvyris paprastai būna stabilus. Tačiau nedideli pokyčiai gali įvykti, kai didelės masės keičia vietą planetos viduje ir jos paviršiuje.

Astronomai gali sekti tokius Žemės ašies judesius, stebėdami kvazarus – ryškius tolimų galaktikų centrus, kurie yra praktiškai nejudrūs atskaitos taškai. Didžiausias ašies pokytis yra sezoninis ir jį sukelia atmosferos masių judėjimas, keičiantis orams ir metų laikams. Dėl šio poveikio Žemės geografiniai ašigaliai kasmet svyruoja iki kelių metrų, tačiau vidutinis ašies pokrypis išlieka stabilus.

Vandens masių poslinkiai gali sukelti mažesnius, bet vis tiek išmatuojamus Žemės ašies posvyrio pokyčius. Dar visai neseniai mokslininkai manė, kad šiuos vandens sukeliamus padarinius daugiausia sukelia ledynų ir ašigalių ledo „kepurių“ tirpimas. Tačiau Seulo nacionalinio universiteto geofizikas Ki-Weonas Seo, vadovavęs naujausio atradimo tyrimui, savo skaičiavimuose parodė tvirtą ryšį tarp požeminio vandens gavybos ir Žemės ašies slinkimo.

Vandens ekspertai jau seniai perspėjo apie per didelio požeminio vandens naudojimo pasekmes, ypač dėl to, kad vanduo iš požeminių vandeningųjų sluoksnių tampa vis svarbesniu ištekliu sausros paveiktose vietovėse, tokiose kaip Amerikos vakarai. Kai vanduo išpumpuojamas iš žemės, bet nepripildomas, žemės gali sukristi, sugadindamos namus ir infrastruktūrą, taip pat sumažindamos požeminės erdvės, kurioje gali būti vanduo, kiekį.

Mokslininkai sukūrė klimato modelius, pagal kuriuos nuo 1993 m. iki 2010 m. žmonės išpumpavo 2150 gigatonų požeminio vandens. Išeikvojus tokį požeminio vandens kiekį ir pridėjus jį į paviršių, jūros lygis pakiltų daugiau nei 6 milimetrais. Per šį laikotarpį Žemės ašis pakrypo maždaug 80 cm į ​​rytus. Tyrimas paskelbtas 2023 m. birželio 15 d. recenzuojamame žurnale Geophysical Research Letters

Palydovai, matuojantys Žemės gravitacijos svyravimus, atskleidė stulbinamą požeminio vandens tiekimo sumažėjimą tam tikruose regionuose, įskaitant Indiją ir Kalifornijos centrinį slėnį. Žemės ašis dreifavo nepakankamai, kad paveiktų metų laikus, kuriuos lemia planetos posvyris. Tačiau smulkūs Žemės sukimosi modeliai ir kitimai yra labai svarbūs palydovinėms navigacijos sistemoms, kurios valdo lėktuvus, raketas ir žemėlapių programas. Tai padėjo motyvuoti tyrėjus pabandyti suprasti, kodėl ašis juda ir kur ji gali būti nukreipta toliau. Mes to nejaučiame, bet mūsų planetos sukimasis nė iš tolo nėra toks sklandus, kaip geometrinis rutulys. Judant erdvėje, Žemė svyruoja kaip prastai išmestas diskas. Taip yra iš dalies dėl to, kad Žemė yra išsipūtusi ties pusiauju, o iš dalies dėl to, kad oro masės nuolat sukasi atmosferoje, o vandens potvyniai vandenynuose ir jūrose, traukia planetą nežymiai į vieną pusę.

Tyrimas rodo, kad tarp su klimatu susijusių priežasčių požeminio vandens persiskirstymas iš tikrųjų turi didžiausią įtaką sukimosi ašigalio dreifui.

Šaltiniai:

• https://earthsky.org/earth
• https://www.scientificamerican.com
• https://www.smithsonianmag.com