Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Mokslininkai mano, kad tolimojoje Mėnulio pusėje rado senovės ugnikalnių veiklos įrodymų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Grupė planetų mokslininkų pristatė naujo Mėnulio gamtoje tyrimo rezultatus. Mokslininkai aptiko didelį granito darinį po paviršiumi tolimoje Mėnulio pusėje. Planetų mokslininkai padarė išvadą, kad ši struktūra atsirado atvėsus išlydytai lavai, kuri maitino Mėnulyje esantį ugnikalnį ar ugnikalnius. Šie ugnikalniai išsiveržė maždaug prieš 3,5 milijardo metų, tai yra ankstyviausiu mūsų palydovo istorijos tarpsniu, rašo „Phys“. Mokslininkai, remdamiesi turimais duomenimis, atliko tyrimą, kurio metu nusprendė išmatuoti šilumos lygį po vulkaninio objekto, esančio tolimoje Mėnulio pusėje, paviršiumi, vadinamą Compton-Belkovich anomalija. Mokslininkai išsiaiškino, kad po paviršiumi išsiskirianti šiluma atsiranda dėl radioaktyvių elementų, kurie Mėnulyje gali egzistuoti tik granito pavidalu, koncentracijos. Granitai yra magminių uolienų liekanos po užgesusiais ugnikalniais. O granito darinys, kuris liko atvėsus lavai, vadinamas batolitu. Pasak mokslininkų, bet koks didelis granito darinys, kurį galima rasti Žemėje, kadaise maitino didelę ugnikalnių grupę. Tačiau batolitai yra daug didesni nei paviršiniai ugnikalniai, kuriuos jie maitino. Planetų mokslininkai Mėnulyje aptiko batolitą regione, kuris anksčiau buvo pripažintas vulkaniniu kompleksu, tačiau mokslininkus nustebino jo dydis – jo skersmuo siekia apie 50 km. Granitas Mėnulyje yra labai retas, ir tam yra priežastis. Reikalas tas, kad Žemėje granitai sukuria vandens judėjimą ir litosferos plokščių judėjimą, o tai padeda sukurti didelius išlydytus darinius po mūsų planetos paviršiumi. Tačiau Mėnulyje tokių procesų nėra. Mokslininkai mano, kad tai, kad jiems pavyko atrasti granito darinį po Mėnulio paviršiumi, padeda paaiškinti, kaip mūsų palydovo pluta susiformavo pačioje jo istorijos pradžioje. Jei ši granitinė struktūra atsirado Mėnulyje be žinomų sąlygų jos susidarymui, tai galbūt Mėnulyje buvo vandens, o jei buvo, tada galbūt ji turėjo labai aukštą temperatūrą, teigia mokslininkai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|