Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Su „Chandrayaan 3“ misija Indija padarė tai, ko rusams pastaruoju metu nepavyko. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Praėjus kelioms dienoms po to, kai bandydamas nusileisti Mėnulyje sudužo rusų nusileidimo aparatas „Luna 25“, Indijos zondas „Vikram“ švelniai nusileido netoli pietinio Mėnulio ašigalio. Šiame regione niekada nebuvo nusileidęs joks erdvėlaivis, todėl Indija tapo pirmąja šalimi pasaulyje. Taip pat Indija tapo ketvirtąja šalimi, sugebėjusia nusileisti savo aparatą Mėnulyje po JAV, Kinijos ir SSRS, rašo „ Space“. Trečiadienį, rugpjūčio 23 d., 15:33 Lietuvos laiku, Mėnulio roverio „Pragyan“ tūpimo modulis „Vikram“ sėkmingai nusileido ant Mėnulio paviršiaus vykdydamas misiją „Chandrayan 3“. „Ši sėkmė priklauso visai žmonijai ir padės kitoms šalims ateities misijose į Mėnulį“, – sakė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi per vaizdo pokalbį iš Pietų Afrikos, kur jis dalyvauja BRICS viršūnių susitikime. 73 milijonų JAV dolerių vertės misija prasidėjo šių metų liepos 14 d., kai buvo paleista raketa nešėja LVM3 su „Vikram“ ir Mėnulio roveriu „Pragyan“. Indijos mokslininkai pasirinko ilgesnę, bet pagal degalų sąnaudas pigesnę skrydžio trajektoriją. Pavyzdžiui, rusų „Luna 25“ Mėnulį pasiekė greičiau, tačiau jam tai nepadėjo – rugpjūčio 20 dieną Mėnulyje sudužo dėl variklio gedimo. Nors jis taip pat turėjo nusileisti Mėnulio pietinio ašigalio regione rugpjūčio 21 d., todėl Rusija galėjo tapti pirmąja šalimi, kuri tai padarys. Tačiau Indija užėmė „pirmąją vietą“. 2019 m., vykdydama „Chandrayaan 2“ misiją, Indija jau bandė nuleisti savo įrenginį Mėnulyje, tačiau jis sudužo. Nors šios misijos orbiteris ir toliau skraido aplink Mėnulį, siųsdamas svarbius duomenis atgal į Žemę. Beje, artėjant prie Mėnulio „Vikram“ su šia orbitine transporto priemone apsikeitė signalais prieš kelias dienas. Abu Indijos zondai Mėnulyje praleis 14 Žemės dienų, per kurias tyrinės jo paviršių. Faktas yra tas, kad rugpjūčio 23 d. saulė pakilo virš pietų poliarinio regiono ir prasidėjo diena, o tai labai svarbu, nes kosminės transporto priemonės naudoja saulės energiją ir negali dirbti Mėnulyje naktį. Indijos mokslininkų teigimu, sėkmingas nusileidimas Mėnulyje tapo įmanomas dėl nusileidimo technologijos pakeitimų po „Chandrayaan 2“ misijos avarijos. Pietų poliarinis regionas yra labai svarbi vieta ne tik moksliniams tyrimams, bet ir būsimos Mėnulio bazės išdėstymui čia. Bent jau NASA ir Kinija planuoja tai padaryti čia. Dabar žinoma, kad šiame Mėnulio regione yra daug vandens ledo, iš kurio galima gauti vandens, deguonies ir vandenilio. Viso to prireiks ne tik astronautų gyvenimui Mėnulyje, bet ir raketų kuro kūrimui vietoje.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|