Marse to dar nebuvo! Neįtikėtina, ką padarė NASA marsaeigis

Pirmasis eksperimentas gaminti deguonį kitoje planetoje davė įspūdingų rezultatų. Nepaisant to, kad gaminamo deguonies kiekis nėra toks didelis, tai vis tiek yra pirmas žingsnis link didesnio išteklių, reikalingų būsimiems Marse gyvenantiems naujakuriams kvėpuoti, gamybos, rašo „Live Science“.

Dvejus metus „Perseverance“ roveris naudojo savo MOXIE instrumentą deguoniui Marse sukurti iš anglies dioksido, paimto iš plonos Marso atmosferos.

NASA mokslininkai apibendrino kai kuriuos šio istorinio eksperimento rezultatus ir pareiškė, kad per visą šį laiką roveris sugebėjo sukurti 122 gramus deguonies. Tokio kiekio suaugusiam žmogui kvėpuoti užtenka 3 val., o, pavyzdžiui, vidutinio dydžio šuniui – 10 valandų.

Taigi, remiantis NASA pareiškimu, tikimasi, kad tokie eksperimentai lems didesnių įrenginių atsiradimą, kurie sukurs deguonį Raudonojoje planetoje ir taip užtikrins ilgalaikį žmonių buvimą Marse.

Mokslininkai nori panaudoti planetos išteklius, kad iš jų išgautų viską, ko reikia būsimų naujakurių gyvenimui, o pirmiausia kalbame apie deguonį. Marsaeigis išgaudavo kvėpuoti tinkamą deguonį perdirbdamas anglies dioksidą, kuris užpildo retą Raudonosios planetos atmosferą, kuri yra labai nesvetinga žmonėms.

Apie 95 % Marso atmosferos sudaro anglies dioksidas. Todėl MOXIE prietaiso pagalba marsaeigis „Perseverance“ atskyrė deguonies atomus, o vėliau juos saugojo specialioje kapsulėje. Perdirbimo proceso likučius NASA aparatas anglies monoksido pavidalu išmetė atgal į atmosferą.

Mokslininkų teigimu, ateityje astronautai Marse galės sukurti deguonį ne tik kvėpavimui, bet ir kuro kosminėms raketoms kurti. Taigi, vykdant būsimas misijas į Raudonąją planetą, nereikės pristatyti didelio kuro ir deguonies kiekio, todėl tokie skrydžiai bus daug pigesni.

Tuo pačiu žmogus be skafandro išgyventi Marse negali net kelių minučių. Ten ne tik nėra kuo kvėpuoti, bet ir vidutinė temperatūra planetoje yra minus 62 laipsniai Celsijaus. Be to, dėl žemo slėgio Marse kraujas greitai užvirs. Bet tai dar ne viskas. Marse nėra apsauginio ozono sluoksnio, todėl saulės ir kosminė spinduliuotė gali rimtai pakenkti žmogui, pavyzdžiui, gali sunaikinti kaulus.

Didelė, dykuma, šalta ir nesvetinga planeta po Mėnulio išlieka pagrindiniu NASA kolonizacijos tikslu. Tačiau pirmasis pilotuojamas skrydis čia įvyks ne anksčiau kaip 2030-ųjų pabaigoje.