Marso žemėlapiai
.
(0)
2024-06-23
13
Marse yra skylė – iš tikrųjų kelios skylės – ir tai nėra labai didelė naujiena. Tačiau 2022 m. Arizonos universiteto „HiRISE“ kamera daryta nuotrauka vėl pakurstė pokalbį apie šias įdomias Marso vietas, rašo „Business Insider“.
(0)
2024-04-01
12
Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.
(0)
2023-10-14
6
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.
(0)
2022-11-04
16
Praėjusių metų antroje pusėje į Marsą nukrito bent du meteoroidai, išmušę daugiau nei 130 metrų skersmens kraterius ir sukėlę didžiausius registruotus drebėjimus planetoje. Tokią išvadą mokslininkai padarė apjungę „InSight“ zondo duomenis apie vibracijas su Marso paviršiaus nuotraukomis.
(0)
2022-10-12
23
Į kompiuterinius modelius įtraukti duomenys rodo, kad Raudonojoje planetoje mikroskopinės gyvybės formos galėjo klestėti ir palikti savo egzistavimo įrodymų.
(0)
2022-04-05
8
Jau metus Marsą tyrinėja pirmoji Jungtinių Arabų Emyratų misija „Al-Amal“, arba Viltis. Pernai vasario 9 dieną pasiekęs orbitą aplink Raudonąją planetą, zondas stebi tiek planetos paviršių, tiek atmosferą. Priešingai nei kiti Marso tyrimų zondai, „Al-Amal“ skraido palyginus tolima elipsine orbita – daugiausiai nutolsta 44 tūkstančių kilometrų atstumu, arčiausiai priartėja maždaug 20 tūkstančių. Taip zondas gali vienu metu stebėti visą planetos diską ir nagrinėti pasikeitimus jame.
(0)
2021-08-14
13
Žmonės Marso paviršiuje jau kelis šimtmečius pastebi keistų dalykų. Galbūt dėl to, kad, be Žemės, Marsas yra arčiausiai Saulės esanti planeta, kurioje galbūt egzistuoja sąlygos gyvybei, o gal tiesiog dėl to, kad jis yra pakankamai arti, kad būtų galima jį gerai apžiūrėti. Bet kuriuo atveju mus ne kartą apgaudinėjo uolėtas Marso paviršius ir noras bet kokia kaina surasti nežemišką gyvybę.
(0)
2021-04-15
11
Prieš keturis milijardus metų Marse dar buvo daug paviršinio vandens – jūros, upės, lietūs. Prieš tris milijardus metų planetos paviršius buvo panašiai sausas, kaip ir šiandien. Kaip vyko šis procesas?
(0)
2021-02-17
11
Marso paviršiaus struktūros – krateriai, dykumos, uolienos ir ledynai – yra nevienodo amžiaus. Pagal kraterių skaičių galima įvertinti, kurie paviršiai jaunesni, o kurie – senesni. Tačiau nustatyti tikslų jų amžių yra daug sunkesnė užduotis. Du nauji tyrimai padeda patikslinti šiuos skaičius.
(0)
2021-01-27
5
Marse, panašiai kaip ir Žemėje, kartojasi ledynmečiai. Jų metu ledynai nuo ašigaliu išplinta pusiaujo link. Judėdami jie sutrina uolienas, o atsitraukdami palieka trupinių pėdsakus. Nagrinėdami ledyninių riedulių dydžius bei padėtis Marso paviršiuje, mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį milijardą metų ten buvo keliolika apledėjimo epizodų.
(0)
2021-01-07
8
Žiloje senovėje Marse buvo daug paviršinio vandens. Prieš keturis milijardus metų ten tekėjo daugybė upių, kurios išgraužė slėnius uolienose. Tie slėniai matomi ir dabar, nes tektoninio aktyvumo stokojančioje planetoje jie nepranyksta.
(0)
2020-10-10
5
Į visas planetas nuolatos krenta meteoroidai. Kartais jie pasiekia paviršių ir suformuoja naujus kraterius. Aptikę juos galime nustatyti, kaip dažnai krateriai formuojasi ir kokia yra mažų objektų populiacija Saulės sistemoje. Nepertraukiami Marso stebėjimai vykdomi jau kone 20 metų, labai daug prie to prisideda NASA zondas Mars Reconnaisance Orbiter (MRO). Jo nuotraukose per 14 metų aptikta daugiau nei 1000 naujų kraterių, tačiau, žinoma, jų per tą laiką Marse atsirado daug daugiau. Dabar po truputį kraterių paieškai pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
(1)
2020-05-19
25
Marso apžvalgos zondo (Mars Reconnaisance Orbiter, MRO) instrumentu darytose nuotraukose aptiktas skardis, aiškiai suformuotas prieš 3,7 milijardo metų tekėjusių upių.
(0)
2019-12-27
28
Kadaise Marse buvo daug skysto vandens planetos paviršiuje – tekėjo upės, plytėjo jūros ir ežerai. Dabar tokių telkinių nebėra, bet vandens vis dar yra daug; tiesa, jis sustingęs į ledą. Dalį ledo matome kaip poliarines kepures, o dalis pasislėpusi po paviršinėmis uolienomis ir regolitu.
(0)
2019-11-21
23
Naujausias NASA marsaeigis Mars 2020 į Raudonąją planetą išskris kitąmet, o nusileis 2021 metų vasarį. Jo nusileidimo vieta – Jezero krateris, kuriame matoma senovinės upės delta bei kadaise egzistavusio ežero pėdsakai.
