Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Surasta ypatinga planeta. Teleskopas aptiko gyvybei būdingus procesus

2023-09-23

(0)

(11)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Konstanta.lt
Autoriai:	Kastytis Zubovas

Vienos dažniausiai aptinkamų egzoplanetų yra tarpinės tarp Žemės ir Neptūno – tiek mase, tiek skersmeniu. Tokių planetų Saulės sistemoje nėra, tad apie jas žinome labai nedaug. Kai kurios jų neabejotinai yra uolinės, kaip ir Žemė, tik didesnės; kitos – dujinės ar ledinės, kaip Neptūnas, tik mažesnės. Greičiausiai esama ir tarpinių variantų. Prieš porą metų aptikti pirmieji įrodymai, jog egzistuoja „vandenilynų“ planetos.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis žodis – mano vertinys iš angliško termino „hycean“, kuris sudarytas iš „hydrogen“ (vandenilis) ir „ocean“ (vandenynas). Šios planetos turi vandenilio atmosferas, o po jomis plyti visą paviršių dengiantys vandenynai. Ar gali tokia planeta būti tinkama gyvybei?

Vienareikšmiško atsakymo neturime: vieni mokslininkai teigia, kad taip, vandenyne gali vykti įvairiausios cheminės reakcijos, kurios duotų pradžią gyvybei; kiti, priešingai, sako, kad vandenyno dugne turėtų būti storas egzotiškos ledo atmainos sluoksnis, kuris sustabdo medžiagų apykaitą tarp vandenyno ir gilesnių uolienų, todėl planeta būtų sterili.

Dabar pirmą kartą detaliai išmatuotas tokios planetos spektras ir užfiksuotos molekulės, rodančios, kad apykaita greičiausiai vyksta. K2-18b yra 8,6 karto už Žemę masyvesnė planeta; ji skrieja savo žvaigždės gyvybinėje zonoje, taigi vidutinė planetos temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

Planetos tankio matavimai jau seniau rodė, kad ji greičiausiai turi vandenyną ir vandenilio atmosferą. Naudodami Jameso Webbo kosminį teleskopą, astronomai išmatavo planetos atmosferos spektrą detaliau, nei bet kada anksčiau.

Ten jie aiškiai pamatė anglies dvideginio ir metano pėdsakus, o štai amoniako nerado. Visos trys molekulės formuojasi panašiomis sąlygomis, jei tik yra ingredientų. Taigi galima teigti, jog K2-18b atmosferoje yra anglies, bet ne azoto. Būtent tokią atmosferos sandarą prognozuoja vandenilynų planetų modeliai.

Taip pat galimai aptikti dimetilsulfido pėdsakai. Šią molekulę Žemėje gamina vien gyvybė – konkrečiai daugiausiai fitoplanktonas. Fitoplanktono egzistavimas, atrodytų, gerai dera su visą planetą dengiančiu vandenynu, tačiau svarbu nedaryti skubotų išvadų. Kol kas aptiktas signalas nėra statistiškai reikšmingas; be to, gali būti, jog molekulę formuoja ir negyvybiniai procesai, tiesiog Žemėje tokie nevyksta.

Kaip rašo NASA, egzoplaneta K2-18 b yra Liūto žvaigždyne maždaug už 120 šviesmečių nuo Žemės.

Tyrimo rezultatai priimti publikavimui The Astrophysical Journal Letters.