Nykštukinės Saulės sistemos planetos
.


Kai NASA zondas Dawn atskrido prie nykštukinės Saulės sistemos planetos Cereros 2015 metais, išvydome netikėtai įvairų paviršių – ne tik gausybę kraterių, bet ir skirtingų mineralų, tarp kurių buvo ir organinių junginių. Jų koncentracija kai kuriose paviršiaus vietose viršija net 30 proc.


Tyrimas rodo, kad mums artimiausia nykštukinė planeta Cerera buvo vandens pasaulis.


Mokslininkai siūlo naują planetos apibrėžimą, kuris apimtų pasaulius, esančius už Saulės sistemos ribų.


Išorinė Saulės sistemos dalis yra didelė ir paslaptinga vieta, kurioje gali būti objektų, apie kuriuos arba nieko nežinoma, arba žinoma labai mažai.


Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie susiformavo pačioje nykštukinėje planetoje.


Astronomai mano, kad už Plutono orbitos slepiasi dar viena nežinoma Kuiperio juosta su gana masyviais objektais.


Jei Plutonas galėtų nusiminti, tikriausiai tai padarytų sužinojęs apie neįtikėtinai svarbų kitos planetos gyventojų sprendimą.
Nė vienas iš penkių Plutono palydovų neskrieja aplink nykštukinę planetą: kaip tai gali būti (Video)


Anksčiau Plutonas buvo laikomas devintąja Saulės sistemos planeta ir iki šiol saugo daug paslapčių. Tačiau viena paslaptis turi mokslinį paaiškinimą.


Paslaptingosios Devintosios planetos astronomai intensyviai ieško jau kelerius metus – nors iki šiol paieškos rezultatų nedavė, skaičiavimai rodo, kad ji turėtų egzistuoti.


Kuo toliau, tuo toliau – ir tai tik maža dalelė viso Saulės sistemos išsibarsčiusio gėrio.


Mokslininkai teigia, kad disko formos megapalydove gali apsigyventi žmonės pirmojoje kolonijoje už Žemės orbitos ribų.


Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate


Saulės sistemos kūnai yra skirstomi į įvairias kategorijas. Aštuoni didžiausi yra planetos, mažesni – nykštukinės planetos, dar mažesni – asteroidai. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų grupių remiasi kūno formą nulemiančiomis dominuojančiomis jėgomis.


Prieš dešimt metų mūsų Saulės sistemoje buvo aptikta mažoji planeta iki šiol yra bevardė – ir astronomai, kurie ją atrado, kreipiasi į visuomenę su pagalbos šauksmu.


Saulės sistemoje aptikta nauja nykštukinė planeta ir ji tolimiausia iš visų iki šiol atrastų.