Net juodosios skylės nėra nemirtingos. Kaip miršta kosminiai monstrai (Video)

Niekas Visatoje nėra amžinas, bet juodosios skylės yra objektai, kurie iš tikrųjų „gyvena“ labai ilgai. Netgi mirus paskutinei žvaigždei ir paskutinei planetai pavirtus dulkėmis, juodosios skylės vis tiek išliks. Tačiau jos taip pat nėra nemirtingos, rašo „IFL Science“.

Daugumos juodųjų skylių gimimas yra įspūdingas reginys, apimantis masyvių žvaigždžių sprogimus. Priešingu atveju juodosios skylės gali susidaryti susiliejus itin tankiems kosminiams objektams. Kol kas nežinome, kaip atsirado supermasyvios juodosios skylės, tačiau aišku viena – jos visos anksčiau ar vėliau mirs.

Tyrėjai mano, kad ši mirtis bus viena lėčiausių Visatoje. Taigi, kaip miršta juodosios skylės? Priešingai nei gimimas, jų mirtis įvyksta gana tyliai – jos tiesiog išgaruoja.

Faktas yra tas, kad kai juodosios skylės negali aktyviai „maitintis“, jos pradeda prarasti savo masę ir energiją kaip spinduliuotę, žinomą kaip Hokingo spinduliuotė (Hawking radiation).

Yra žinoma, kad net šviesa negali palikti juodosios skylės. Kai tik kažkas peržengia juodosios skylės įvykių horizontą, jis išnyksta amžiams. Iš įvykio horizonto galite pabėgti tik tuo atveju, jei jūsų pabėgimo greitis viršija šviesos greitį. Kadangi niekas negali viršyti šviesos greičio, pabėgimas iš juodosios skylės pagrįstai laikomas neįmanomu.

Tada kaip atrodo Hokingo spinduliuotė? Ši spinduliuotė susidaro už įvykių horizonto. Kvantinė mechanika sako, kad tuščia erdvė niekada nebūna tuščia. Visada yra energijos, kuri gali spontaniškai sudaryti dalelių ir antidalelių poras, o kai jos sąveikauja, vėl tampa gryna energija.

Kai šis procesas vyksta šalia juodosios skylės, dalelėms nereikia sąveikauti, kad jos virstų gryna energija. Taigi, viena dalelių pora patenka į juodąją skylę, o kita iš jos pabėga. Būtent šio proceso metu juodoji skylė pradeda prarasti savo energiją.

Nuostolis atrodo gana mažas, bet jis vis dar egzistuoja. Taigi juodosios skylės formuosis ir augs ilgą laiką, bet kažkuriuo momentu jos nebeturės ką sugerti. Tada juodosios skylės palaipsniui susitrauks ir taps niekuo, prarasdamos energiją dėl Hokingo spinduliuotės.

Juodųjų skylių garavimo laikas priklauso nuo jų dydžio. Kuo mažesnis objektas, tuo greičiau jis išnyks iš Visatos. Tolimoje ateityje kosmose išliks tik tikrai milžiniškos juodosios skylės, kurios taip pat ilgainiui išnyks amžiams.