Žemė
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Saulės sistemos riba įprastai laikoma heliopauzė – regionas, kuriame Saulės vėjas atsimuša į tarpžvaigždinę medžiagą ir sustoja. Šio burbulo spindulys siekia apie 90 astronominių vienetų (AU; 1 AU yra vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės, arba beveik 150 milijonų kilometrų).
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Daugybė procesų mūsų Saulėje, kaip ir kitose žvaigždėse, susiję su magnetiniu lauku. Jis sukuria Saulės dėmes, paleidžia žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, kaitina vainiką ir taip toliau.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Tyrimo autoriai teigia, kad vanduo, kurio gausu mūsų planetoje, iš tikrųjų atsirado tarpžvaigždinėje terpėje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Gyvybė mūsų planetoje galėjo atsirasti dėl organinių molekulių, kurias atnešė asteroidai.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Australijos mokslininkai sumodeliavo beveik milijardą metų trukusią Žemės tektoninę istoriją ir nustatė, kad maža anglies dioksido koncentracija buvo visuotinio atšalimo, dėl kurio mūsų planeta virto vienu dideliu ledo sluoksniu, priežastimi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mūsų planeta visiškai apsisuka aplink savo ašį per 24 valandas, tačiau yra priežasčių, kodėl mes nejaučiame, kad Žemė sukasi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Naujas tyrimas rodo, kad pačioje pradžioje mūsų planeta buvo visai ne sferinė, o labiau suplota.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Žemę užklupo vidutinio stiprumo Saulės audra, tačiau specialistai tikina, kad net tokia gali paveikti mūsų technologijas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Atrodo, paprastas klausimas, tačiau nustatyti, kuri planeta yra arčiausiai Žemės, stebėtinai sunku.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai išsiaiškino, kaip stiprus šiltnamio efektas gali paversti mūsų planetą negyvenama.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Žemėje azoto yra gana daug – tiek atmosferoje, tiek plutoje ar vandenynuose. Jis būtinas visai gyvybei, jo junginiai buvo būtini ir gyvybės atsiradimui.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Dabar mokslininkai bando pagerinti matavimų tikslumą, kad geriau suprastų šį procesą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2016 metais aptiktas artimas Žemei asteroidas 469219 Kamoʻoalewa – ypatingas. Jis skrieja kvazipalydovinėje orbitoje – nors sukasi aplink Saulę, niekad nenutolsta labai toli nuo Žemės, o stebint iš mūsų požiūrio taško atrodo, kad sukasi aplink mus beveik elipse.