Netinkamas Marso grunto pavyzdžių tyrimas galėjo sunaikinti gyvybės įrodymus

Po to, kai 2008 metais planetoje nusileidęs aparatas „Phoenix“ Marso arktiniame regione aptiko chloro turinčios cheminės medžiagos perchlorato, mokslininkai nusprendė dar kartą patyrinėti „Viking“ surinktus duomenis.

Pirmiausia jie nusprendė atlikti eksperimentą - mokslininkai nukeliavo į Čilėje esančią Atakamos dykumą, kurioje, kaip manoma, sąlygos labai panašios į esančias Marse.

Dirvožemį sumaišę su perchloratu ir jį pakaitinę, mokslininkai nustatė, kad po reakcijos susidarė anglies dvideginio dujos, aptikta ir chlorometano bei dichlorometano pėdsakų. Tokios pačios dujos išsiskyrė ir per chemines reakcijas, vykusias tuomet, kai „Viking“ prieš daugiau kaip tris dešimtmečius pašildė Marso dirvožemį.

Svarbiausia, jog mokslininkai taip pat nustatė, kad cheminės reakcijos sunaikino visus dirvožemyje buvusius organinius junginius.

„Gauti rezultatai leidžia manyti, kad abiejų „Viking“ kosminių aparatų nusileidimo vietose dirvožemyje buvo ne tik organinių medžiagų, bet ir perchlorato“, – teigė tyrimui vadovavęs Rafaelis Navarro-Gonzalezas iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto.

Tačiau nepaisant tyrimo rezultatų sukelto susijaudinimo, tyrėjai įspėja, kad dar per anksti daryti išvadą, jog Raudonojoje planetoje kada nors egzistavo gyvybė.

„Tai nieko nepasako ieškant atsakymo į klausimą, ar Marse egzistavo gyvybė, tačiau tai gali smarkiai pakeisti tai, kaip mes ieškome įrodymų bandydami į tą klausimą atsakyti“, – teigė NASA Ameso tyrimų centro mokslininkas Chrisas McKay`us.

Anot jo, organiniai junginiai gali atsirasti iš biologinių arba nebiologinių šaltinių – daugelyje ant Žemės nukritusių meteoritų buvo organinių medžiagų. Perchloratas, chloro ir deguonies jonas, Marse galėjo slypėti milijardus metų, tačiau jis pasirodė tik tuomet, kai buvo pakaitintas, o kiti dirvožemyje buvę organiniai junginiai buvo sunaikinti. Kai mokslininkai pirmą kartą tyrė „Viking“ zondų duomenis, jie pamanė, kad chloro turintys organiniai junginiai yra tarša iš erdvėlaivių gabentų skysčių.

Kol kas neaišku, ar organinės molekukės yra tenykštės, ar jas į Marsą atgabeno meteoritai. Tai nustatyti bus vienas iš būsimosios misijos į Marsą tikslų. 2011 metais NASA planuoja pradėti Marso mokslinės laboratorijos misiją, kurios metu marsaeigis „Curiosity“ planetoje ieškos organinių medžiagų.