Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Žemėje azoto yra gana daug – tiek atmosferoje, tiek plutoje ar vandenynuose. Jis būtinas visai gyvybei, jo junginiai buvo būtini ir gyvybės atsiradimui. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau tuo metu, kai Žemė tik formavosi, taip arti Saulės azotas ir dauguma paprastų jo junginių, tokių kaip amoniakas, buvo garų būsenoje ir prie besiformuojančių planetų prisijungti negalėjo. Taigi, azotą į Žemę atnešė kažkas iš išorinių sistemos dalių. Gali būti, jog tai buvo mikrometeoritai – įvairių tolimų asteroidų ir kometų nuolaužos. Tokią išvadą mokslininkai padarė išnagrinėję asteroido Ryugu mėginius, kuriuos į Žemę pargabeno Japonijos misija Hayabusa2. Mineralo magnetito paviršiuje jie aptiko geležies nitrido sluoksnį. Magnetitas susideda iš geležies ir deguonies atomų. Asteroido paviršiuje esantis mineralas, veikiamas Saulės vėjo, po truputį netenka deguonies, tad magnetito paviršius pasidengia grynos geležies sluoksniu. Nitridu ši geležis virsti gali, jei prie jos atsiranda daug azoto. Taip galėjo nutikti, jei į Ryugu paviršių nuolat pataikydavo mikrometeoritai, turintys santykinai daug azoto junginių, tokių kaip amoniakas ir jo druskos. Ryugu didžiąją dalį gyvenimo praleido vidinėje Saulės sistemos dalyje, taigi ir azoto gausių mikrometeoritų smūgiai įvyko čia. Vadinasi, galime daryti išvadą, jog centrinėje Saulės sistemos dalyje yra gana daug mažų akmenukų su dideliu azoto junginių kiekiu. Jie galėjo atnešti reikšmingą azoto kiekį ir į Žemę. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy. |