Saulės vėjo tuštuma 3 kartus išpūtė Marso atmosferą. Kas atsitiko (Video)

Ajovos universiteto (JAV) mokslininkai pristatė tyrimo, pagrįsto Marsą skriejančio erdvėlaivio MAVEN duomenimis, rezultatus. Paaiškėjo, kad veikiant saulės vėjui Raudonosios planetos magnetosfera ir jonosfera padidėjo tūkstančiais kilometrų, tai yra, jų dydis tapo maždaug 3 kartus didesnis. Šio įvykio priežastis buvo ypatinga tuštuma, susidariusi pučiant labai stipriam saulės vėjui, rašo „ScienceAlert“.

Pasak mokslininkų, tyrimo rezultatai leido jiems padaryti labai svarbų atradimą, padedantį suprasti, kaip Marsas reaguoja į saulės vėjo įtaką. Saulės vėjas yra dalelių srautas, kuris nuolat išskrenda iš Saulės ir gali būti skirtingo stiprumo. Šie srautai sukuria slėgį visoje Saulės sistemoje, o didėjant atstumui saulės vėjas tampa vis silpnesnis ir silpnesnis, kol heliopauzės metu visiškai praranda savo jėgą. Tai yra Saulės sistemos riba, kur prasideda tarpžvaigždinė erdvė. Kuo stipresnis Saulės aktyvumas, tuo galingesnis saulės vėjas, kurio dalelės atsitrenkia į planetas.

MAVEN orbiteris netoli Marso užfiksavo ne visai įprastą saulės vėją, kurį sudarė du vėjai. Pirmasis buvo lėtesnis ir silpnesnis, todėl jį sugėrė greitesnis ir galingesnis saulės dalelių srautas. Rezultatas buvo vienas stipriausių saulės vėjų su dideliu dalelių tankiu.

Kai vėjas papūtė pro erdvėlaivį, jo prietaisai užfiksavo reikšmingą dalelių tankio sumažėjimą, tai yra retą saulės vėjo tuštumą, taip pat šio srauto slėgio sumažėjimą. Kaip parodė prietaisai, dalelių tankis sumažėjo 100 kartų, o slėgis – 10 kartų. Kai tai atsitiko, Marso atmosfera iškart sureagavo į šį įvykį.

Paprastai saulės vėjas daro spaudimą planetų magnetosferoms, kurias sukuria jų pasaulinis magnetinis laukas. Bet Marsas tokio magnetinio lauko neturi, o turi vadinamąjį indukuotą magnetinį lauką. Jį sukuria saulės vėjo magnetiniai laukai, kurių dalelės patenka į planetos jonosferą, tai yra jos viršutiniame sluoksnyje.

Kaip parodė tyrimas, Marso reakcija buvo tokia, kad jo jonosfera ir indukuotas magnetinis laukas išsiplėtė tūkstančiais kilometrų, tai yra, jų dydis tapo maždaug 3 kartus didesnis. Tuo pačiu metu sluoksnis tarp magnetinio lauko ir saulės vėjo labai susilpnėjo.

Mokslininkai mano, kad šie tyrimai padės geriau suprasti, kaip senka Marso atmosfera, taip pat kitose mūsų galaktikos planetose, kurias stipriai veikia jų žvaigždės. Tokia informacija gali padėti nustatyti, ar planeta tinkama gyventi.