Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Seniai žinome, kad astronautai kosminių misijų metu patiria raumenų atrofiją. Netekę nuolatinio krūvio, sukeliamo Žemės traukos, raumenys tiesiog ima silpti. Bet iki šiol neaišku, kokie tiksliai genetiniai mechanizmai lemia šiuos pokyčius. Viena iš problemų ieškant tokių mechanizmų – pokyčiai astronautų kūnuose misijų metu vyksta labai įvairūs, ir toli gražu ne visi pokyčiai susiję būtent su raumenų veikla. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Čia į pagalbą ateina mikrofiziologinės sistemos: šiuo atveju tai yra raumenų skaidulų mėginiai, integruoti į specialius lustus, kurie palaiko metabolines reakcijas. Naujame tyrime paskelbta tokių mėginių, kosmose praleidusių apie mėnesį, genetinė analizė. Mėginiai buvo paimti tiek iš jaunų, tiek iš vyresnių žmonių; analogiški mėginiai buvo laikomi ir laboratorijoje Žemėje, tikslesniam palyginimui. Visuose kosmose buvusiuose mėginiuose genai, atsakingi už raumenų skaidulų gamybą ir diferenciaciją, veikė silpniau, nei likusių Žemėje. Kiti skirtumai tarp žemiškų ir kosminių mėginių priklausė nuo jų amžiaus: vyresnių žmonių raumenų mėginiuose sulėtėjo už metabolizmą atsakingų genų veikla, jaunesnių – uždegiminius procesus reguliuojančių. Šie rezultatai neduoda vienareikšmio atsakymo, kas būtent sukelia raumenų atrofiją, tačiau padeda prie jo priartėti. Galimybė stebėti genų išraiškos pokyčių kone pavienių ląstelių lygmenyje bus be galo naudinga ne tik raumenų, bet ir kitų fiziologinių sistemų adaptacijos kosmose tyrimams. Be to, raumenų atrofija, žinoma, svarbi ir Žemėje – sendami ją patiria visi žmonės. Kosminiai tyrimai duos žinių, kurios leis pagerinti ir medicinos paslaugas Žemėje. Tyrimo rezultatai publikuojami NPJ Microgravity.
|