Jei Saulė šildo Žemę, kodėl kosminė erdvė tokia šalta. Mokslas turi atsakymą

Mokslas yra įpratęs tirti globalias problemas, tokias kaip nežemiško intelekto, tinkamų gyventi egzoplanetų paieška ir kt. Tačiau tuo pat metu paprastesni klausimai lieka be dėmesio, rašo „IFLScience“.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu internautai domėjosi, jei Saulė taip šildo Žemę ir kitas planetas, kodėl kosmose taip šalta?

Pasak mokslininkų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad erdvės foninė temperatūra vidutiniškai siekia 2,7 Kelvino arba –270,45 laipsnių Celsijaus. Antra, mūsų Saulė tikrai karšta, nors šis faktas gali suklaidinti.

Faktas yra tas, kad Saulės šerdies temperatūra siekia 15 milijonų laipsnių Celsijaus, temperatūra paviršiuje (fotosferoje) nukrenta iki 5500 °C. Tuo pačiu metu tolstant nuo fotosferos Saulės vainikas (išorinė Saulės atmosferos dalis) įkaista ir pasiekia 3,5 milijono laipsnių Celsijaus temperatūrą.

Taigi kodėl erdvė išlieka itin šalta? Tokie klausimai kyla todėl, kad žmonės apie Saulę intuityviai galvoja kaip apie uždegtą laužą, kuris šildo planetas kaip zefyrus ant pagaliuko. Tačiau planetos įkaista kitaip. Žemę šildanti šiluma yra ne tiesioginė Saulės šiluminė energija, o Saulės skleidžiamos saulės spinduliuotės rezultatas. Tai viso elektromagnetinio spektro bangos ilgiai, įskaitant matomą šviesą, kurie sąveikauja su dalelėmis Žemėje.

Tuo pačiu metu erdvės vakuume beveik nėra dalelių, su kuriomis galėtų sąveikauti saulės spinduliuotės dalelės, kitaip tariant, erdvėje trūksta energijos, kurią būtų galima sušildyti spinduliuote. Bet tai nereiškia, kad galite nusiųsti erdvėlaivį į Saulę ir tikėtis, kad jis nesudegs. Jei į saulės spinduliavimo kelią padėsite kokią nors medžiagą, ji pradės kaisti.

Pavyzdžiui, maksimaliai priartėjus prie Saulės, NASA „Parker“ zondo saulės skydai susidura su 1400 °C temperatūra, išlaikant įrenginio naudingosios apkrovos temperatūrą kambario lygyje. Tai įmanoma, nes prietaisas per Saulės vainiką praskrenda neįtikėtinu 692 000 km/val. greičiu.