Kova prasideda. Kinija yra pasirengusi kolonizuoti Mėnulį. Kodėl JAV pralaimi kosmoso lenktynes

Pateikiame Michaelo Wilnerio straipsnį apie greitą kinų nusileidimą Mėnulyje ir Marse.

Netrukus po Naujųjų 2019-ųjų metų Kinija nuleido nepilotuojamą erdvėlaivį tolimojoje Mėnulio pusėje, kur anksčiau nebuvo nusileidęs nė vienas žmogaus sukurtas aparatas. JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad kinai tai darė tyliai, neskubėdami įsitikinti, kad mėnuleigis nusileido saugiai, bei nepastatytų savęs į nepatogią padėtį. Praėjo kelios valandos, kol Pekinas pasauliui paskelbė apie savo istorinį pasiekimą.

Nusileidimas buvo nerimą keliantis signalas Vašingtonui. Kinijos kosminė programa vystėsi netikėtu greičiu. Netrukus Pekinas per rekordiškai trumpą laiką Žemės orbitoje surinko kosminę stotį, kuri dar kartą nustebino Amerikos pareigūnus.

JAV žvalgybos pareigūnai pripažino, kad staigūs Kinijos žingsniai juos nustebino. Dabar jie jau nebestebina. Keturi JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad Kinija yra pasirengusi išlaipinti žmones Mėnulyje ir pastatyti nuolatinę bazinę stovyklą Mėnulio pietiniame ašigalyje iki šio dešimtmečio pabaigos, o NASA atsilieka nuo savo laiko grafiko tokiems tikslams pasiekti.

Žvalgybos pareigūnai pirmą kartą viešai išreiškė nuogąstavimus, kad Kinija gali laimėti lenktynes ​​dėl žmonių sugrąžinimo į Mėnulį ir Mėnulio forposto įkūrimo, o tai gali sugriauti amerikiečių planus dėl žmonių skrydžio į kosmosą dešimtmečiams.

„Ne taip seniai Kinija pareiškė, kad ketina nusileisti Mėnulyje iki 2035 m. Taigi, ta data artėja, sako NASA administratorius Billas Nelsonas. „Aš labai rimtai vertinu Kinijos negailestingas lenktynes dėl Mėnulio“.

Nė viena šalis neplanuoja sustoti. Abi šalys palydovą vertina kaip treniruočių aikštelę, skirtą skrydžiams į Marsą 2030-aisiais, siekiant įsirašyti istoriją pirmą kartą išlaipinant žmones kitoje planetoje.

„Anksčiau Kinijai tai buvo labiau antraeilis rūpestis, – sakė vienas anonimišku likti norėjęs amerikiečių žvalgybos pareigūnas. – „Šiandien Kinijai skiriama liūto dalis mūsų žvalgybos dėmesio“.

Antrasis JAV žvalgybos pareigūnas sako, kad „kosmosas yra labai akivaizdus pasirinkimas Kinijai kaip vieta atremti Amerikos galią“.

„Kinai nenori būti 2020-ųjų kosmoso galia, – pridūrė pareigūnas. – Jie nori būti XXI amžiaus kosmoso galia, kaip mes buvome XX-ajame“.

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po to, kai JAV išlaipino žmones Mėnulyje, naujajame tūkstantmetyje vyksta kosmoso lenktynės. Pirmosios pasaulyje didelės varžybos nuo Šaltojo karo pabaigos atveria naują tyrinėjimų erą – daug toliau nei už „Apollo“ programos ribos.

Bet jei kosminės lenktynės su Sovietų Sąjunga buvo sprintas, tai naujos varžybos su Kinija bus maratonas.

NASA projektuose visi šie tikslai yra susieti ir sudaro „Nuo Mėnulio iki Marso“ koncepciją, kuri prieštarauja įprastiems Vašingtono kosmoso iniciatyvų precedentams, nuosekliai remiant ir finansuojant respublikonų ir demokratų administracijoms.

„Ar Kinija yra katalizatorius? Taip. Į Kinijos ambicijas dėl Mėnulio ir Marso reikia žiūrėti labai rimtai“, – sako Ding Cheng, JAV Taikos instituto Kinijos programos vyresnysis patarėjas. „Abi šios misijos reikalingos, kad būtų galima diktuoti taisykles“.

Konfrontacija darosi vis aštresnė. Kinija, nuleidusi mėnuleigį tolimojoje Mėnulio pusėje, daugiau nei dvigubai padidino aplink Žemę skriejančių palydovų skaičių ir paleido slaptą kosminį lėktuvą, kuris kelis mėnesius praleido žemoje orbitoje. Pekinas jau kuria kosminius ginklus, įskaitant elektroninę ir kibernetinę įrangą, taip pat įrenginius, galinčius sekti ir užfiksuoti palydovus, kad sutrikdytų jų orbitas.

NASA vadovas Billas Nelsonas išreiškė susirūpinimą, kad Kinija gali pirmiau pasiekti savo Mėnulio misijos etapus – tai gali leisti Pekinui monopolizuoti išteklius, būtinus ilgalaikiam buvimui palydovo paviršiuje, pavyzdžiui, amžinos tamsos kanjonuose paslėptą sušalusį vandenį.

„Jei Kinija nusileis pirmoji ir ten įkūrs forpostą, manau, tai būtų „Sputnik“ šoko momentas Amerikos žmonėms“, – sakė pirmasis NASA Marso programos kuratorius ir buvęs NASA Eimso tyrimų centro direktorius H. Scottas Gabbardas, kuris dabar vadovauja „SpaceX“ įgulos saugos patariamajai grupei. „Jie galės tvirtinti, kad Mėnulis yra jų“.

Kinija teigia, kad „kosmosas nėra kovos laukas, o svarbi abipusiai naudingo bendradarbiavimo erdvė. Kosmoso tyrinėjimas ir naudojimas taikiems tikslams yra bendra žmonijos priežastis, kuris turėtų duoti naudos visiems“.

Aukštieji Bideno administracijos pareigūnai mano, kad Kinijos programa galėtų būti kaip tik tas postūmis, kurio Jungtinėms Valstijoms reikia norint atgaivinti kosminių skrydžių stebuklą ir veržlumą, kuris kadaise žavėjo amerikiečių vaizduotę. „Konkurencija turi teigiamų aspektų“, – sakė vienas pareigūnas ir pridūrė, kad „įtampa vieniems yra įkvėpimas kitiems“.

Skuba į Pietų Mėnulio ašigalį

Pekinas dar kartą nustebino Vašingtoną 2023 m. gegužę, kai jo kosmoso agentūra surengė spaudos konferenciją, neva norėdama padaryti įprastą pareiškimą.

Agentūra pristatė tris naujus Kinijos astronautus (Kinijoje vadinamus taikonautais), kurie kitą dieną turėjo išskristi į Kinijos „Tiangong“ kosminę stotį. Tai yra nuolatinio naujų įgulos narių siuntimo į orbitą proceso dalis kas šešis mėnesius, o tai jau savaime nuostabus pasiekimas. Pareigūnai tada pridūrė, kad Pekinas siekia iki 2030 m. išlaipinti žmones Mėnulyje, pastumdamas laiką keleriais metais į priekį.

Kinijos karo mokslų akademija anksčiau pareiškė, kad kosmosas „jau tapo nauja šiuolaikinės karinės kovos sritimi“.

Pagal Kinijos valstybinį planą, 2026 m., pasitelkus robotus, Mėnulio Pietų ašigalyje bus ištirtas vandens buvimas palydove, o 2028 metais ten bus pradėta kurti bazė.

„Jei yra prestižinis Mėnulio taikinys, – sakė vienas žvalgybos pareigūnas, – tai yra pietinis Mėnulio ašigalis“.

Įkvėpta staigios Kinijos sėkmės, buvusio JAV prezidento Trumpo administracija pradėjo „Artemis“ programą, kuri prasidėjo nuo nepilotuojamos orbitinės misijos 2022 m.

2024 m. NASA, vykdydama „Artemis II“ misiją, planuoja pasiųsti į Mėnulio orbitą įgulą, kuri neišsilaipins, bet tik apskries palydovą. Tada 2025 m. gruodį – metais vėliau nei planuota iš pradžių – vykdant „Artemis III“ misiją pirmą kartą per daugiau nei 53 metus į Mėnulį bus išsiųsta įgula, įskaitant pirmąją moterį.

Tačiau vienas aukšto rango NASA pareigūnas per vieną vykusį viešą susitikimą sakė, kad „sunkumai“, su kuriais susidūrė „SpaceX“, kurianti erdvėlaivį, kurį NASA planuoja naudoti „Artemis III“ misijai, gali sukelti tolesnių vėlavimų.

„SpaceX“ erdvėlaivis „Starship“ niekada anksčiau nebuvo sėkmingai skridęs orbitoje ir turės tai padaryti keletą kartų, kol bus priimtas į NASA „Artemis III“ misiją. Pastarosios programos nesėkmės buvo išjuoktos Kinijos valstybinės žiniasklaidos.

Nelsonas pripažino, kad „Artemis III“ skrydį gali tekti atidėti.

Jei „Starship“ kūrėja „SpaceX“ nesilaikys termino, Vašingtonas gali pralaimėti naujas lenktynes ​​dėl Mėnulio ir būti priverstas viską pradėti iš naujo su planais skristi į Marsą.

NASA taip pat nekomentavo savo planų dėl Mėnulio bazės. Dar 2022 m. agentūra pranešė, kad iki dešimtmečio pabaigos Pietų ašigalyje planuoja įkurti „Artemis“ bazinę stovyklą. Tačiau nuo to laiko apie šį planą nieko nekalbėta. Naujausiame Kongresui pateiktame NASA biudžete minima „antžeminė buveinė“ Pietų ašigalyje kaip „pagrindinis elementas“ būsimoms misijoms, tačiau nenurodomas jos sukūrimo terminas.

NASA teigia, kad ji vis dar dirba „kurdama infrastruktūrą, reikalingą ilgalaikiam žmonių buvimui“, tačiau nepateikė naujo forposto statybos grafiko, išskyrus tai, kad žmonės grįš į Mėnulį, o nuo 2028 metų misijos startuos „kasmet“.

„Ateities „Artemis“ misijos į Mėnulio Pietų ašigalį galėtų panaudoti stipriai apšviestus Shackletono kraterio regionus saulės energijai panaudoti ir bazinei stovyklai išlaikyti“, – sakoma NASA pranešime. Tačiau jei Kinija ir toliau laikysis savo terminų, kaip tikisi JAV žvalgybos bendruomenė, 2028 m. jos „Chanye-8“ misija jau bus pradėjusi dėti pagrindus savo bazei Pietų ašigalyje – ir tai taps suvereniteto, vietos ir išteklių kovos pagrindu.

Tęsinys kitame puslapyje: