Kaip baisiausiame sapne. Kas nutiktų sustojus Žemei?

Kaip žinote, Žemė sukasi aplink savo ašį į rytus maždaug 1674 kilometrų per valandą greičiu. Kasdieniame gyvenime šis sukimasis yra nepastebimas. Bet kas atsitiks, jei mūsų planeta staiga sulėtės ar net staiga sustos?

„Science Alert“ pokalbyje su Josephu Levy, Colgate universiteto Žemės ir aplinkos mokslų docentu, modeliavo galimą nelaimę.

Staigiai nutrūkus Žemės sukimuisi, pagal pirmąjį Niutono inercijos dėsnį, žmonės ir visi paviršiuje esantys palaidi objektai skris į rytus maždaug 1674 kilometrų per valandą greičiu. Nepriklausomai nuo nusileidimo vietos, toks skrydis žmogui bus lemtingas.

Josephas Levy pažymėjo, kad vanduo taip pat pajus šį staigų pagreitį, o pasaulio vandenynai pradės taškytis.

Pastatai taip pat nebus saugūs, nors jie ir įtvirtinti pamatais žemėje. Inercija, kuri stumtų pastatą į rytus, būtų stipresnė nei jėga, kuri laikytų plytas, todėl konstrukcija gali subyrėti, sakė J. Levy.

Žmonės, esantys netoli ašigalių, tarkime, Antarktidos stotyse, galės išgyventi. „Prie polių sukimosi greitis yra daug mažesnis“, - sakė J. Levy.

Tačiau saugi zona yra tik 10 km atstumu nuo ašigalių, o dauguma apgyvendintų vietovių yra per toli nuo jų, kad ten išgyventų.

Kaip pažymėjo Josephas Levy, natūraliose sistemose niekas nesustoja akimirksniu, todėl pirmasis scenarijus laikomas neįtikėtinu.

Tačiau net ir laipsniškas lėtėjimas neišgelbės žmonių nuo problemų. Kai Žemė visiškai sustos, vietoj 12 valandų „diena“ truks šešis mėnesius. Nuolatinė  Saulės kaitra sunaikins pasėlius ir išgarins didžiąją dalį vandens vienoje Žemės rutulio pusėje, o žiema tęsis šešis mėnesius kitoje.

J. Levy pažymėjo, kad aukštesnės platumos gali būti saugesnės, nes Saulės šviesa šalia ašigalių nebus pernelyg intensyvi. Tačiau žmonės turės priprasti prie klajokliško gyvenimo būdo, judėti dėl Saulės.

Ar yra pavojus, kad Žemė sustos?

Iš tikrųjų Žemės sukimasis nuolat lėtėja dėl proceso, vadinamo potvynio stabdymu.

NASA teigimu, Mėnulio gravitacija sukuria nedidelį pasipriešinimą mūsų planetos sukimuisi, todėl Žemės sukimasis kiekvieną šimtmetį sulėtėja dar 2,3 milisekundės. Tačiau mažai tikėtina, kad Mėnulis kada nors visiškai sustabdys Žemę. „Žemė yra daug didesnė už Mėnulį ir dėl to jos kampinis impulsas yra daug didesnis“, - patikino J. Levi.

Vienas iš būdų gerokai sulėtinti Žemės judėjimą būtų žmonijai panaudoti planetą kaip milžinišką energijos šaltinį. Pavyzdžiui, teoriškai galėtume panaudoti Žemę kaip smagračio sistemą, kaupiančią jos sukimosi kinetinę energiją, kad patenkinti mūsų energijos poreikius. Tačiau net ir pagal tokį scenarijų Žemės sustabdyti greitai nepavyktų.

„Jei naudojate planetos sukimosi impulsą, kad patenkintumėte visus žmogaus energijos poreikius, vis tiek prireiktų maždaug 1 milijono metų, kad planeta sustotų“, - pažymėjo Josephas Levy.