Kurie gyvūnai pirmieji apsigyvens Mėnulyje ir Marse. Kačių ir šunų mylėtojai gali nusiminti

NASA per ateinančius 10 metų nori pastatyti pirmąją bazę Mėnulyje, o tada manoma, kad astronautai skris į Marsą, kad ten įkurtų ir pirmąjį forpostą. Šios bazės bus ne tik vieta astronautams gyventi ir dirbti, čia turėtų būti sutvarkyta visa ekosistema, padėsianti žmonėms išgyventi Mėnulyje ir Marse. Šios ekosistemos sudėtis turėtų apimti gyvūnus, galinčius atlikti daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų žmonėms. Tačiau kokie gyvūnai ten turėtų apsigyventi pirmieji? Apie tai rašo „Live Science“.

Pasak Davido Catlingo iš Vašingtono universiteto (Sietlas, JAV), išsivysčiusios gyvos ekosistemos Mėnulyje ir Marse vis dar priklauso mokslinės fantastikos sričiai ir nėra mokslinių tyrimų objektas. Nors yra spėlionių, kurie gyvūnai gali būti pirmieji, kurie apgyvendins Mėnulio ir Marso bazes. Tačiau pagrindinė jų problema bus gravitacija.

Anot Christopherio McKay iš Ameso tyrimų centro (NASA padalinys), gravitacija Mėnulyje yra 1/6 Žemės gravitacijos, o Marse – 1/3. Mėnulyje ar Marse galima pastatyti bazes, atsižvelgiant į žmonių įpratimą slėgį, temperatūrą ir oro sudėtį, tačiau gravitacijos jėgos pakeisti negalima.

Mokslininkai teigia, kad optimistiškiausi scenarijai rodo, kad gyvūnai Mėnulyje ir Marse vystysis taip pat, kaip ir Žemėje, tačiau kol kas tai nėra patvirtinta. Maža gravitacija gali neigiamai paveikti raumenų ir kaulų augimą, todėl gyvūnai negalės normaliai stovėti ir vaikščioti. Todėl maži gyvūnai, tokie kaip pelės, giliavandeniai gyvūnai, tokie kaip vėžiagyviai ir žuvys, ir vabzdžiai greičiausiai labiausiai tiktų apgyvendinti Marsą ar Mėnulį.

McKay teigimu, žuvys ir kiti vandens gyvūnai geriau toleruos mažą gravitaciją. Tuo pačiu metu žuvis galima valgyti, o veisimui nereikia daug išteklių, be to, palieka mažai atliekų. Tai yra, tai idealus naminis gyvūnas Marse ar Mėnulyje.

Mokslininkai mano, kad vabzdžiai taip pat gali veikti kaip alternatyvus baltymų šaltinis kosmoso kolonistams. Tuo pačiu metu jie užima mažai vietos, be to, jie galės apdulkinti augalus, kuriuos žmonės augins maistui.

Geru maistu kosmose mokslininkai vadina ir vėžiagyvius, pavyzdžiui, krevetes, kurioms gyventi bazėje taip pat nereikia daug vietos.

Pasak mokslininkų, neturėtume pamiršti tokių nuostabių būtybių kaip lėtūnai. Šios mažytės būtybės gali išgyventi pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Nors jie neduos daug naudos Mėnulio ar Marso ekosistemai, jų tyrimai padės paaiškinti, kaip lėtūnai gali išgyventi ilgą laiką esant dideliam karščiui ir šalčiui ir atlaikyti milžinišką radiacijos lygį. Šie duomenys gali būti naudojami kitiems gyvūnams modifikuoti.

Kol kas tyrimų, kurie būtų skirti gyvūnų gyvenimui Marso ir Mėnulio sąlygomis, nėra, tačiau ateityje šis klausimas iškils. Ir mokslininkai mano, kad gyvūnai tikrai taps ateities nežemiškų ekosistemų dalimi. Bet kada tai įvyks, pasakyti labai sunku.