Gravitaciniai kosmoso kanalai
.


Mokslininkai mano, kad pirmapradės juodosios skylės sukelia Saulės sistemos planetų judėjimo svyravimus ir šio efekto pagalba galima patvirtinti tokių objektų egzistavimą.


<i>Kanados ir Irano fizikai LIGO užfiksuotuose gravitacinių bangų signaluose aptiko nuokrypio nuo bendrosios reliatyvumo teorijos pėdsakus. Mokslininkai detektoriaus „triukšmuose“ pastebėjo


Vienas žinomiausių mokslo veikalų „Mathematical Principles of Natural Philosophy“, parašytas Niutono XVIIa., pasaulį pakeitė negrįžtamai. Jis pirmasis apibūdino gravitaciją – jėgą, kuri paaiškina, kodėl visgi obuoliai krenta ant žemės ir planetos sukasi aplink Saulę. Be gravitacijos dėsnio nebūtume pabuvoję Mėnulyje, o tolimiausias zondas šiuo metu neskrietų ties Saulės sistemos pakraščiu.


Pirmą kartą sudarytas erdvėlapis atskleidžia, kokią poziciją užima mūsų galaktika Visatos perspektyvoje.


Beveik kilometro gylyje po žeme įrengtas teleskopas galėtų leisti mokslininkams pirmą kartą pažvelgti į Visatos priešaušrį. Naujasis ambicingas prietaisas turėtų aptikti gravitacines bangas – sunkiai užfiksuojamą reiškinį, kurį sukelia vieni intensyviausių Visatos įvykių – juodosios bedugnės, neutroninės žvaigždės ar Didysis sprogimas, praneša telegraph.co.uk.


Kaip gi gyventųsi juodosios skylės viduje? Gali būti, jog jūs ir patys žinote, kaip. Jei teisingos naujausios teorinės išvados, tai mūsų Visata gali egzistuoti juodosios skylės viduje, o ši juodoji skylė - kitoje visatoje.


Rytoj, penktadienį, 7 val. 45 min. Grinvičo laiku pro Žemę pralėks ESA kosminis zondas „Rosetta“. Mokslininkai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokia nežinoma jėga kosminiams aparatams suteikia fizikos dėsnius laužantį greitį.


Gravitaciniai koridoriai galėtų palengvinti erdvėlaivių keliones Saulės sistemoje, jas prailgindami ir atpigindami, teigia mokslininkai.
|
||