Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Prieš ketverius metus kelis mėnesius Betelgeizė, viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių, buvo pritemusi. Vėlesni stebėjimai padėjo išsiaiškinti, kad pritemimą greičiausiai sukėlė medžiagos pliūpsnis, išlėkęs iš žvaigždės beveik mūsų link; ataušusi plazma pridengė žvaigždę ir užtemdė dalį jos spinduliuotės. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Paskutinius keletą metų panašiai pritemusi yra ir viena didžiausių žvaigždžių Paukščių Take, Cefėjo RW. Naujame tyrime daroma išvada, kad ji pritemo dėl panašios priežasties. Žvaigždė yra raudonoji supermilžinė – gyvenimą baigianti masyvi žvaigždė. Tyrėjai ją stebėjo interferometru – teleskopų grupe, kurie, sujungti į bendrą tinklą, leidžia išskirti ypatingai mažo kampinio dydžio objektus. Taip pavyko išskirti žvaigždės disko vaizdą. Jos spindulys pasirodė esąs apie tūkstantį kartų didesnis, nei Saulės. Disko šviesis – labai netolygus: vakarinė pusė tamsesnė, o į rytus nuo disko centro matyti šviesi sritis. Išmatuotas spektras parodė, kad žvaigždė regimųjų spindulių ruože pritemo daug labiau, nei infraraudonųjų. Būtent tokio pokyčio tikėtumėmės, jei žvaigždę pritemdo dulkės. Geriausias stebėjimų – tiek disko vaizdo, tiek spektro – paaiškinimas yra plazmos pliūpsnio išmetimas. Toldamas nuo žvaigždės plazmos burbulas atvėso, jame susiformavo daug dulkių, kurios dabar užtemdo dalį disko. Tokie atradimai, kaip šis ir Betelgeizės pritemimas, padeda geriau suprasti, kaip žvaigždės vystosi pačiame gyvenimo pabaigoje. Tyrimo rezultatai publikuojami The Astronomical Journal.
|