Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Pirmą kartą mokslininkai gavo vakuumo žlugimo įrodymų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Yra keletas teorijų, apibūdinančių, kaip mūsų Visata baigs savo gyvenimą. Blogiausias variantas tokiai pabaigai yra netikro vakuumo žlugimas. Šis scenarijus pagrįstas teorija, kad pagrindinis Visatos laukas nėra pačios žemiausios įmanomos energijos būsenos. Remiantis teorija, mūsų Visata atsirado tokiame netikro vakuumo regione. Tai yra, po Didžiojo sprogimo netikras vakuumas virto tikru vakuumu. Tačiau manoma, kad fundamentalus laukas gali netyčia pereiti į stabilesnę būseną, tokiu atveju jis sukurs burbulą, kuris sunaikins visą mūsų tikrovę. Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Physics“, autoriai pirmą kartą pristatė eksperimentinius vakuumo žlugimo įrodymus, rašo „IFLScience“. Fizikai vis dar per mažai žino apie pagrindinį Visatos lauką, vadinamą Higgso lauku (jis suteikia masę viskam, kas egzistuoja), kad suprastų, kaip įmanoma sugriauti mūsų tikrovę dėl netikro vakuumo žlugimo. Netikro vakuumo skilimas yra procesas, kurio metu nestabili būsena virsta tikrai stabilia būsena, nors mokslininkai paprastai tiksliai nesupranta, kaip tia vykst. Tačiau pirmą kartą mokslininkams pavyko parodyti eksperimentinius vakuumo žlugimo įrodymus. Pasak mokslininkų, vakuumo žlugimas suvaidino pagrindinį vaidmenį kuriant erdvę, laiką ir materiją Didžiojo sprogimo metu. Dalelių fizikoje vakuuminis Higso bozono skilimas pakeis fizikos dėsnius, ir tai sukels didžiausią katastrofą Visatoje. Higso bozonas gali sunaikinti Visatą. Yra tikimybė, kad ši dalelė subyrės tolimame kosmose, sukurdama besiplečiančios vakuuminės energijos burbulą, galintį apgaubti mus visus. Pirmą kartą mokslininkai pastebėjo burbulų susidarymą valdomoje atominėje sistemoje. Panaši sistema, kurią mokslininkai naudojo netikro vakuuminio skilimo scenarijui, buvo peršaldyti garai, kurių temperatūra buvo mažesnė nei viena milijoninė dalis virš absoliutaus nulio. Tai metastabili būsena, o tai reiškia, kad tai nėra pati stabiliausia konfigūracija, tačiau tokia ji gali išlikti neribotą laiką. Metastabilią būseną galima įsivaizduoti kaip nusileidimą nuo kalno ir įkritimą į duobę kalno šlaite. Šioje duobėje kurį laiką išlieka žemesnės energijos būsena. Kvantinėje mechanikoje dalelėms nereikia papildomos energijos, kad ištrūktų iš tokios duobės. Jos gali tiesiog suirti pasiekusios žemiausią energijos būseną. Panašioje sistemoje taip pat veikia šiluminis poveikis, dėl kurio susidaro burbulas. Burbulas plečiasi ir atneša sistemą į žemiausios energijos būseną, panašią į tikrą vakuumą. Pasak mokslininkų, eksperimentų su itin šaltais atomais naudojimas kvantinės fizikos analogams modeliuoti ankstyvojoje Visatoje yra labai įdomi tyrimų sritis. Dabar fizikai nori priartinti sistemos temperatūrą prie absoliutaus nulio. Esant tokioms sąlygoms, šiluminis poveikis taps mažiau reikšmingas, tačiau turėtų atsirasti kvantiniai efektai, kurie būtų tikslesnis klaidingo vakuumo skilimo analogas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|