NASA marsaeigis jau galėjo rasti gyvybės ženklų Marse! Tai sužinosime jau 2033-aisiais

Remiantis žurnale „Science Advances“ paskelbtu tyrimu, NASA marsaeigis atrado, kad Marso Jezero krateris tolimoje praeityje buvo užpildytas vandeniu. Taigi, yra vilties, kad roveris jau sugebėjo surinkti uolienų pavyzdžius, kuriuose yra Marso mikrobų gyvybės fosilijų. Tačiau ar taip yra, mokslininkai galės išsiaiškinti tik tada, kai šie mėginiai pasieks Žemę, rašo „Live Science“.

45 km skersmens Jezero krateryje 2021 m. vasarį nusileidęs marsaeigis „Perseverance“ su savo dabar jau nebeveikiančiu sraigtasparniu „Ingenuity“ aptiko skysto vandens ežero požymius, naudodamas Marso paviršių skenuojantį radarą.

Primename, kad beveik 3 metus roveris ežero kraterio paviršių tyrinėjo kartu su sraigtasparniu „Ingenuity“, kuris paskutinį kartą skrido 2024 m. sausio 18 d., kai per 72-ąjį skrydį buvo apgadinta sraigto mentė.

Marsaeigis „Perseverance“ tyrinėja Jezero kraterį ir ieško senovės mikrobų gyvybės ženklų. Tuo pačiu metu jis renka vietinės uolienos pavyzdžius, kurie bus pristatyti į Žemę tyrimams 2033 m.

NASA roveris aprūpintas 7 moksliniais instrumentais, įskaitant RIMFAX paviršiaus skenavimo radarą, kuriuo galima tirti Raudonosios planetos požeminius sluoksnius. Tokiu būdu mokslininkams pavyko sukurti iki 20 metrų gylyje esančių telkinių žemėlapį.

Pasitelkę gautus duomenis, mokslininkai aptiko telkinius, kurių tikėtasi, bet dar nebuvo rasta. Šių telkinių buvimas patvirtina faktą, kad tolimoje praeityje Jezero krateryje buvo gilus skysto vandens ežeras. Atidengtas nuosėdas pernešė senovinės išdžiūvusios upės vandenys, o vėliau jas paveikė du atskiri erozijos etapai. Gali būti, kad tuo metu Jezero kraterye galėjo egzistuoti mikrobų gyvybė, o jei taip, nuosėdų mėginiuose yra suakmenėjusių mikrobų liekanų.

Marsaeigis „Perseverance“ jau surinko daugybę pavyzdžių iš kraterio dugno, o dabar belieka juos atidžiai ištirti. Jei mokslininkai ten aptiks Marso gyvybės ženklų, tai patvirtins teoriją, kad Marsas praeityje nebuvo tuščia planeta.

Tačiau mėginių iš Marso tyrimai, jei viskas vyks pagal planą, prasidės ne anksčiau kaip po 9 metų. Šie pavyzdžiai iš Marso į orbitą bus pristatyti maža raketa, paleista iš nusileidimo aparato. Tada mėginiai bus perkelti į orbiterį, kuris kartu su jais keliaus į Žemę. Šiai misijai skirtą naujų erdvėlaivių grupę buvo planuota į Marsą paleisti 2026 m., tačiau tuomet startas buvo nukeltas į 2028 m. Todėl mokslininkai pavyzdžius iš Raudonosios planetos gaus ne anksčiau kaip 2033 m.