Žvėriška dvikova. Greta juodosios skylės. Į mūšį stojo dvi galingos gamtos jėgos

Naudodami „Event Horizon“ teleskopo masyvo galią, astronomai atrado materijos čiurkšles, išsiveržusias iš supermasyvios juodosios skylės Perseus A galaktikos centre (dar žinoma kaip NGC 1275).

Šios materijos išmetimai atskleidžia kovos tarp magnetizmo ir gravitacijos istoriją. Šios dvi jėgos yra vienos iš keturių pagrindinių gamtos jėgų Viatoje. Kitos dvi – stiprioji sąveika ir silpnoji sąveika.

Šis atradimas padės astronomams geriau suprasti, kaip juodosios skylės sugeria medžiagą ir išsviedžia galingas čiurkšles, kurios skrenda didžiuliu greičiu ir išskrenda už savo galaktikų ribų.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti žurnale „Astronomy and Astrophysics“, rašo „Space“.

Perseus A galaktika, kurios centre yra supermasyvi juodoji skylė, skleidžianti galingas radijo bangas, yra už 230 mln. šviesmečių. Nors iš principo tai didelis atstumas, ši juodoji skylė yra vienas iš arčiausiai Žemei panašių objektų.

Mokslininkai stebėjo juodąją skylę naudodami „Event Horizon“ (EHT) radijo teleskopų masyvą, kuris prieš keletą metų leido gauti pirmąjį juodosios skylės vaizdą (ji yra M87 galaktikos centre), o tada pirmąją juodosios skylės nuotrauką Paukščių Tako centre.

Naujas juodosios skylės stebėjimas Perseus A galaktikos centre nebuvo pirmas kartas, kai EHT buvo naudojamas juodųjų skylių magnetizmui ir gravitacijai tirti. Kai buvo nufotografuota juodoji skylė galaktikoje M87, EHT taip pat parodė šviesos poliarizaciją aplink šią juodąją skylę, kurios masė 6,5 milijardo kartų didesnė už Saulės masę. Dėl to mokslininkai galėjo geriau suprasti poliarizacinius magnetinius laukus aplink supermasyvią juodąją skylę. Šie stebėjimai parodė, kad ten egzistuoja gerai sutvarkytas magnetinis laukas.

Tie patys magnetiniai laukai parodo savo galią, kai įveikia didžiulę juodosios skylės, kurios masė 40 milijonų kartų didesnė už Saulės masę, gravitaciją ir išleidžia į kosmosą galingas materijos čiurkšles. Pasak mokslininkų, naujasis tyrimas pateikė naujų įrodymų, kad sutvarkytas magnetinis laukas tęsiasi per visą juodąją skylę supančias įkaitintas dujas.

Šios dujos kaupiasi aplink juodąją skylę akrecinio disko pavidalu, nes juodoji skylė aktyviai sugeria medžiagą. Kai šis diskas sukasi, jo viduje esančios magnetinio lauko linijos susisuka ir tai neleidžia efektyviai išsiskirti magnetinei energijai. Nauji stebėjimai rodo, kad juodosios skylės sukimosi greitis gali būti susijęs su jos gebėjimu paleisti čiurkšles.

Tai reiškia, kad nors čiurkšlės savo egzistavimu parodo magnetizmo pergalę prieš gravitaciją, jos gali gauti pagalbą išorinių trukdžių pavidalu nuo momento, kai atsiranda impulsas.

Pasak mokslininkų, vienas pagrindinių astrofizikos klausimų, į kurį mokslininkai ieško atsakymo, yra tai, kodėl juodosios skylės taip gerai sukuria galingus materijos srautus. Raktas į atsakymą gali būti bendrieji reliatyvistiniai efektai, atsirandantys tiesiai virš juodosios skylės įvykių horizonto (tai yra nematoma riba, kurią peržengus materija amžinai išlieka juodojoje skylėje). Naujas stebėjimas padės patikrinti šią hipotezę.