Senovės vandens pasaulis. Sensacingi Bennu asteroido pavyzdžiai. Ką išsiaiškino mokslininkai

Dar praėjusių metų rugsėjį NASA erdvėlaivis OSIRIS-REx į Žemę atgabeno asteroido Bennu pavyzdžius sandarioje kapsulėje, kurios nebuvo galima atidaryti kelis mėnesius.

Kai mokslininkams po 4 mėn. pasisekė atidaryti konteinerį (sukonstravus tam specialiai skirtą įrankį), jie pradėjo nuodugnų kapsulės turinio tyrimą ir dabar pristatė pirmuosius rezultatus.

Mokslininkai teigia, kad susidariusi kosminė uoliena galėjo kilti iš senovinės planetos, padengtos vandenynais, kur sąlygos galėjo būti tinkamos gyvybei, rašo „Daily Mail“.

Po to, kai beveik prieš šešis mėnesius į Žemę buvo atgabenti asteroido Bennu pavyzdžiai, surinkti erdvėlaiviu OSIRIS-REx 2020 m., mokslininkai ištyrė uolienų daleles, susikaupusias ant sandaraus konteinerio dangčio kartu su didžiąja uolienų dalimi ir dulkėmis.

Dar praėjusių metų spalį NASA mokslininkai teigė, kad, remiantis analize, šiuose mėginiuose yra daug vandens ir anglies. Tai yra, asteroidai, tokie kaip Bennu, galėtų atnešti į Žemę statybinius blokus, reikalingus gyvybei kurti. Šių metų sausį mokslininkams pagaliau atidarius konteinerį su didžiąja Bennu asteroido mėginių dalimi, jie pradėjo naują gautos medžiagos analizę.

Pirmieji Arizonos universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Bennu asteroidas buvo vandeniu padengtos planetos, egzistavusios prieš milijardus metų, dalis. Kol kas tai tik hipotezė, bet galbūt tai buvo vandenyno pasaulis su tinkamomis gyvybei sąlygomis.

Mokslininkai nustatė, kad ploną asteroido Bennu uolienų dangą sudaro retas fosfatas, kuriame gausu kalcio ir magnio – to paties junginio, randamo Saturno mėnulyje Encelade. Spėjama, kad po ledine palydovo pluta yra didžiulis skysto vandens vandenynas.

Analizė parodė, kad didžiąją asteroido uolienų dalį sudaro molis, įskaitant mineralus, vadinamus serpentinitais. Jie susidaro Žemėje, kai uoliena grimzta į jūros dugną ir yra veikiama vandens.

Mokslininkai spėja, kad Encelado vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, ir, atsižvelgiant į Saturno mėnulyje rastų junginių ir asteroido Bennu panašumus, galima daryti prielaidą, kad senovės vandenyno pasaulyje taip pat galėjo būti gyvybės.

NASA nusprendė paimti mėginius iš asteroido Bennu, nes jame turi būti daug organinių junginių. Be to, asteroidas Bennu egzistavo nuo pat mūsų Saulės sistemos „gyvenimo“ pradžios, todėl gali suteikti informacijos apie tai, kaip susiformavo planetos, ypač Žemė. Mokslininkai taip pat gali gauti raktą į mūsų planetos gyvybės atsiradimo paslaptį, nes galbūt į Žemę nukritę asteroidai atsinešė reikiamų ingredientų.