Revoliucinis pasiekimas. Mėnulio dirvožemyje pirmą kartą užauginti avinžirniai

Rezultatai parodė, kad mišinys padėjo augalams žydėti, tačiau visuose mėginiuose trūko chlorofilo.

Norėdami sėkmingai kolonizuoti kitas planetas, žmonės turi išmokti pasigaminti išteklių ne Žemėje, nes apsirūpinimas atsargomis iš gimtosios planetos greičiausiai bus nepelningas ir sudėtingas.

Augalai kosmose galėtų būti deguonies ir maisto šaltinis astronautams, taip sumažinant maisto atsargų švaistymą ir pailginant misijų trukmę.

Naujame tyrime, paskelbtame bioRxiv svetainėje, įrodyta, kad avinžirniai, auginami Mėnulio regolito imitacijoje, sėkmingai išsilaiko dvi savaites.

Šis rezultatas pasiektas regeneruojant dirvožemį trąšomis.

Mėnulio regolitas blogai sulaiko vandenį, jame nėra dirvožemio mikrobiomo, būtino maistingosioms medžiagoms perdirbti ir azotui fiksuoti, be kurio augalai negali vystytis.

Atliekant eksperimentus su Marso ir Mėnulio dirvožemio modeliavimu, visuomet didele persvara nugalėdavo pirmasis.

Dėl šios priežasties daigumas tokioje terpėje yra daug mažesnis nei, pavyzdžiui, Marso regolite.

Norint Mėnulio dirvožemį naudoti pasėliams auginti, jį reikia tręšti – tokie eksperimentai atliekami su Mėnulio regolito modeliais, kurie atkartoja pirminio dirvožemio geochemiją, mineralogiją ir dalelių dydį.

Amerikiečių mokslininkai nusprendė pagerinti Mėnulio dirvožemio savybes naudodami trąšas, kuriose gausu maistinių medžiagų, mineralų ir mikrobų.

Augalai visiškai subrendo po 120 dienų vietoj įprastų 100 dienų. Tačiau visi augalai turėjo chlorofilo trūkumo požymių.

Mokslininkai pažymėjo, kad šis rezultatas leidžia manyti, jog dirvožemio bei trąšų mišinio papildymas gali padėti pagerinti Mėnulio regolito tinkamumą augalams augti.