Kinų misija Mėnulyje rado nežinomą mineralą. Nei „Apollo“, nei sovietų surinktuose mėginiuose šių mineralų nėra

Mėginiai dar kartą patvirtino, kad Mėnulyje yra vandens, taip pat paviršiaus uolienose rasta rūdžių. Naujausiame darbe nagrinėti mineralai, susidarę dėl asteroidų ar kometų smūgių. Ir kas įdomiausia – kaip matome plika akimi, Mėnulis nusėtas krateriais, tačiau „Apollo“ metais ir sovietų surinktuose mėginiuose šių mineralų nėra, rašo „IFL Science“.

Mėginiuose mokslininkų komanda aptiko naują fosfatinį mineralą, kurį pavadino „čangezitu-Y“ (Changesite-(Y)) – tai pirmasis naujas Mėnulio mineralas, identifikuotas iš Kinijos zondo surinktų mėginio. Tyrėjai mano, kad jis susiformavo vėlyvajame bazaltų, kur nusileido „Chang'e-5“, kristalizacijos etape. Mineralas yra skaidrus ir bespalvis, sudarytas iš stulpelio formos kristalų.

Be to, komanda rado dar du žinomus smūginės kilmės mineralus: stišovitą ir seiferitą. Tai silicio polimorfai, kurių sudėtis tokia pati, kaip ir įprasto kvarco, tačiau jų kristalinė struktūra smarkiai skiriasi dėl to, kad jie susidarė esant dideliam slėgiui ir temperatūrai.

„Nors Mėnulio paviršių dengia dešimtys tūkstančių smūginių kraterių, aukštame slėgyje susidarę mineralai Mėnulio mėginiuose pasitaiko retai, – sako tyrimo autorius Wei Du iš Kinijos mokslų akademijos. – Vienas iš galimų to paaiškinimų yra tas, kad dauguma aukštame slėgyje susidariusių mineralų yra nestabilūs aukštoje temperatūroje. Todėl tie, kurie susidarė smūgio metu, galėjo patirti grįžtamąjį procesą“.

Specifinis mėginys mokslininkams suteikė svarbių įžvalgų apie šį procesą. Tame pačiame mėginyje jie rado ir stišovito, ir seifertito – o šie mineralai kartu egzistuoja tik esant didesniam slėgiui. Dėl šios priežasties komanda iškėlė prielaidą, kad galbūt keičiantis sąlygoms mineralai keičia formą iš vienos į kitą.

Tyrėjai mano, kad trečiasis identifikuotas silicio polimorfas (α-kristobalitas) yra pirminis produktas, iš kurio susiformavo abu smūginiai mineralai.

„Kitaip tariant, seifertitas galėjo susiformuoti iš α-kristobalito suspaudimo proceso metu, o dalis mėginio transformavosi į stišovitą, vėlesnio temperatūros didėjimo proceso metu“, – sako W. Du.

Manoma, kad mėginiai atkeliavo iš Aristarcho kraterio, esančio netoli Audrų vandenyno, kur nusileido zondas. Susidūrimo metu išmestos dalelės nusileido ten, kur jas rado „Chang'e-5“.

Straipsnis, kuriame aprašomi rezultatai, paskelbtas žurnale „Matter and Radiation at Extremes“.