Nuo juodosios skylės iki multivisatos. Kas yra už mūsų Visatos ribų. Penkios protus jaukiančios teorijos

Tamsioji jėga iš kitur

Pagal įprastus kosmologinius modelius, galaktikų spiečių pasiskirstymas mūsų Visatoje dėl plėtimosi ir infliacijos turėtų būti atsitiktinis. Tačiau mokslininkai teigia atradę modelį, rodantį, kad kai kurios Visatos dalys plečiasi stipriau nei kitos. Tai gali lemti galinga jėga, kilusi už mūsų stebimos Visatos ribų.

Iš pradžių buvo manoma, kad ši nepastebima išorinė jėga gali būti juodoji skylė. Bet jei tai būtų juodoji skylė, plėtimosi greitis būtų eksponentiškai greitesnis, kuo arčiau juodosios skylės. Tačiau jo greitis išlieka pastovus, o tikimybė, kad gravitacinę trauką sukelia juodoji skylė, yra maža.

Mokslininkas daktaras Richardas Holmanas teigia, kad ši išorinė jėga gali kilti iš kitos Visatos.

Šie teiginiai vis dar ginčijami, tačiau jie atspindi įdomią teoriją apie kažką galingo, slypinčio už mūsų Visatos.

Visata yra multivisatos dalis

Viena populiariausių teorijų teigia, kad egzistuoja multivisata – nesuskaičiuojama daugybė Visatų, burbulų pavidalu plūduriuojančių viena šalia kitos. Kiekviena Visata susideda iš alternatyvios realybės.

Atsižvelgiant į šią teoriją ir jos požiūrį į begalybę, būtų galima teigti, kad egzistuoja Visata, kurioje žmogaus gyvenimas yra lygiai toks pat, koks yra dabar, su vienintele išimtimi, kad jis turi kitą profesiją. Kitoje Visatoje jis niekada negimė. O trečioje jis yra serijinis žudikas.

Multivisatos teorija apibūdina visas šias visatas, plūduriuojančias viena šalia kitos tuščioje erdvėje, bet nesusijusias viena su kita. Kiekvienoje iš jų yra atskira tikrovė, tarsi burbulas. Ir kai kurie žmonės teigia, kad į kitą realybę galima patekti per kirmgraužą ar juodąją skylę.

Tai sugrąžina mus prie teorijos, kad esame įstrigę juodojoje skylėje. Juk tai reiškia, kad įšokę į kitą juodąją skylę galime patekti į kitą Visatą.

Labiausiai tikėtina, kad niekada negausime teisingo atsakymo į klausimą, kas iš tikrųjų slypi už Visatos ribų.

Kadangi Visata plečiasi greičiau nei šviesos greitis, greičiausiai niekada nepasieksime jos ribos ir jos nepamatysime. Kas slypi už jos ribų, gali likti paslaptimi net ilgai po žmonijos pabaigos.

Ir nors besiplečiantis ir bėgantis laikas atveria naujas galaktikas ir žvaigždes, kurių šviesa tik pradeda mus pasiekti, šios naujai atrastos žvaigždės ir galaktikos dėl raudonojo poslinkio taps vis blankesnės, nes šviesa turi nukeliauti didesnį atstumą. Tolimiausios žvaigždės ir galaktikos tiesiog taps nematomos.

Ar tai multivisata, tuštuma, ar kita Visata už juodosios skylės? Tikriausiai niekada nesužinosime atsakymo į šį klausimą. Mums liks tik prielaidos ir teorijos apie tai, kas ten slypi.