Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Kai mirusi žvaigždė sugeria daug medžiagos iš savo kaimyno, įvyksta ryškus sprogstamasis įvykis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Astronomai tikisi, kad šiemet naktiniame danguje bus galima išvysti retą įvykį – novos sprogimą. Ir šis sprogimas bus matomas plika akimi, rašo „Space“. Kosmose yra tokių dvinarinių žvaigždžių sistemų, kurias sudaro didelė raudonoji milžinė ir santykinai maža baltoji nykštukė. Pastaroji yra tanki mirusios žvaigždės liekana. Šios žvaigždės yra taip arti, kad raudonoji milžinė tapusi nestabili dėl didėjančios temperatūros ir slėgio, išmeta savo išorinius sluoksnius ant baltosios nykštukės. Šios medžiagos kaupimasis taip įkaitina baltosios nykštukės tankią atmosferą, kad sukelia termobranduolinę reakciją, dėl kurios atsiranda novos pliūpsnis. Ir kartais toks procesas kartojasi tam tikru periodiškumu.
Kaip tik toks novos sprogimas bus matomas naktiniame danguje nuo 2024 m. kovo iki rugsėjo, tačiau kada tiksliai jis įvyks, šiuo metu tiksliai nežinoma. Novos pliūpsnis įvyks dvinarėje žvaigždžių sistemoje T Šiaurės Vainike (T Coronae Borealis), esančioje už 3000 šviesmečių ir kurią sudaro baltoji nykštukė ir raudonoji milžinė, besisukančios viena apie kitą. Novos sprogimas bus matomas Šiaurės Vainiko žvaigždyne (Corona Borealis), kuris sudaro žvaigždžių puslankį. Manoma, kad novos pliūpsnis bus toks pat ryškus kaip Šiaurinė žvaigždė naktiniame danguje, tačiau įvykis truks ne ilgiau kaip savaitę. Naujas novos pliūpsnis T Šiaurės Vainike įvyksta maždaug kas 80 metų. Šis reiškinys paskutinį kartą pasirodė 1946 m. Mokslininkų teigimu, mūsų galaktikoje yra tik 5 žvaigždžių sistemos, kuriose atsiranda pasikartojančių novų. Norėdami pamatyti novos sprogimą, turėsite pažvelgti į Šiaurės Vainiko žvaigždyną, esantį tarp Jaučiaganio ir Heraklio žvaigždynų. Novos blyksnis atrodys kaip ryški „nauja“ žvaigždė naktiniame danguje. Paprastai tokių dvinarių žvaigždžių ryškis yra +10, todėl plika akimi jų nematyti, tačiau naujos žvaigždžių sistemos sprogimo metu jų ryškis bus +2 (kuo mažesnė ryškio vertė, tuo žvaigždė ryškesnė naktiniame danguje). Mokslininkų teigimu, kai novos sprogimas pasieks didžiausią ryškumą, plika akimi jis bus matomas keletą dienų, o vėliau su žiūronais – savaitę. Po to žvaigždžių sistema grįš į įprastą ryškumą, todėl kitas sprogstamasis įvykis vėl pasirodys tik po 80 metų.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|