Bendroji astronomija ir astrofizika
.
(0)
2024-11-18
6
Astronomai mano, kad netoliese esanti nykštukinė galaktika susidūrė su Paukščių Taku, tačiau išgyveno ir tęsė savo egzistavimą.
(0)
2024-11-18
13
James Webb kosminis teleskopas suteikė mokslininkams naujos informacijos ir klausimų apie galimą seniausių Visatos galaktikų susidarymą. Gali būti, kad tamsioji medžiaga šiame procese visiškai nedalyvavo, kaip buvo įtariama anksčiau.
(0)
2024-11-17
20
Tyrimo autoriai teigia, kad ne visai sėkmingas eksperimentas ieškant nežemiškos gyvybės Raudonojoje planetoje privedė prie jos sunaikinimo.
(0)
2024-11-15
1
Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose gali pasiekti net keliasdešimt milijardų Saulės masių. Net ir ankstyvoje Visatoje, praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo, jau jų buvo masyvesnių nei milijardas Saulių. Kaip jos tokios didelės užaugo taip greitai?
(0)
2024-11-12
10
Ne vienas didžiųjų planetų palydovas po ledo pluta turi skysto vandens vandenynus. Daugiausiai žinome apie Jupiterio palydovą Europą ir Saturno Enceladą, tačiau yra ir kitų.
(0)
2024-11-11
7
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia. Didesni nukrenta ant paviršiaus, arba kaip dulkės (mikrometeoritai), arba stambiais uolienų/metalo luitais (meteoritai).
(0)
2024-11-09
5
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
(0)
2024-11-08
6
Neutroninės žvaigždės yra kai kurių supernovų sprogimų liekanos, kuriose į keliolikos kilometrų spindulio rutulį sutelpa apie dvi Saulės mases medžiagos. Nors jų žinome ne vieną tūkstantį, kol kas dar daug ko apie jas nesuprantame.
(0)
2024-11-07
1
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
(0)
2024-11-07
7
Paukščių Tako centre tūno juodoji skylė Šaulio A*. Aplink ją driekiasi įvairios dujų struktūros, žyminčios ten vykstančius energingus procesus – supernovų sprogimus, spartų žvaigždžių formavimąsi, stipraus magnetinio lauko poveikį dujoms ir panašius. Taip pat ten formuojasi daug kosminių spindulių – labai energingų elektringų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų.
(0)
2024-11-07
3
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
(0)
2024-11-04
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
(0)
2024-11-03
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-10-31
20
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
