Įminė Saulės vėjo paslaptį: kaip jis atsiranda?

Jis skirstomas į dvi dalis: greitąjį bei lėtąjį. Greitasis vėjas lekia maždaug 700 km/s greičiu, yra gana pastovus ir kyla iš Saulės regionų, vadinamų vainiko skylėmis, kur Saulės magnetinis laukas nutįsta į tarpplanetinę erdvę. Lėtasis vėjas juda maždaug 400 km/s greičiu, nuolat kinta, o jo kilmės regionas neaiškus.

Dabar, remdamiesi NASA zondo Solar Orbiter duomenimis, mokslininkai teigia išaiškinę pastarąją paslaptį. Solar Orbiter gali vienu metu matuoti ir Saulėje vykstančius procesus, ir pro zondą lekiantį Saulės vėją.

2022 metų kovą užfiksuotas Saulės vėjo kintamumo epizodas. Jį pavyko susieti su Saulėje tuo metu buvusiomis struktūromis ir paaiškėjo, kad vėjo paleidimo taškas kito – pirmiausia buvo vainiko skylėje, tada perėjo į vieną aktyvų regioną, paskui į kitą.

Aktyviais regionais vadinami Saulės dėmių telkiniai, kuriuose paviršinis magnetinis laukas stipresnis už vidutinį. Taigi lėtasis Saulės vėjas kyla iš regionų, kur magnetinis laukas „prikibęs“ prie Saulės, tačiau ir ten nuolat vyksta kilpų lankstymaisi ir persijungimai.

Būtent jų metu, kai magnetinio lauko linijos staiga pereina į paprastesnę konfigūraciją, išlaisvinama energija, kuri gali įgreitinti plazmą, tačiau ne taip efektyviai, kaip paleidžiant ją iš vainiko skylės.

Tokia lėtojo vėjo kilmė atitinka pagrindinį ligšiolinį modelį, tačiau svarbu, kad dabar jo prognozės patvirtintos realybėje. Kaip ir kiti atradimai, susiję su Saulės magnetiniais reiškiniais, šis irgi padės prognozuoti Saulės vėjo kintamumą, Saulės žybsnius bei audras, kurios gali turėti įvairių neigiamų padarinių Žemei.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.