Mokslininkai suglumę. Netikėta žinutė iš tolimojo kosmoso

Mokslininkai atrado keistą neutroninę žvaigždę.

Apie tai rašo „IFLScience“.

Mokslininkai pirmą kartą atrado neutroninę žvaigždę, kurios sukimosi greitis labai lėtas, o tai meta iššūkį dabartinėms teorijoms. Astronomai radijo teleskopu ASKAP priėmė radijo signalą iš neįprastos neutroninės žvaigždės. Kai masyvi žvaigždė susispaudžia veikiama savo pačios gravitacijos, ji sprogsta kaip supernova, palikdama tik supertankų objektą, tai yra, neutroninę žvaigždę.

Kai kurios iš jų sukasi aplink savo ašį dideliu greičiu ir kartu skleidžia radijo bangas. Kartais tokios žvaigždės padaro šimtus apsisukimų per sekundę. Tačiau šios sukimosi greitis labai mažas. Naujoji žvaigždė pavadinta ASKAP J1935+2148, o jos orbitos periodas yra 53,8 minutės.

Šiuo atveju objektas turi skirtingas radijo spinduliuotės būsenas: ryškų radijo bangų impulsą, trunkantį nuo 10 iki 50 sekundžių, radijo bangų impulsą, kuris yra 26 kartus silpnesnis, trunkantis 370 milisekundžių, ir tylos periodą. 

Pasak astronomų, ramybės periodas trunka tarp dviejų radijo spinduliuotės impulsų, kurie skiriasi vienas nuo kito. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, kad keičiasi radijo spinduliavimo priežastis.

Trys skirtingos radijo spinduliuotės būsenos turi visiškai skirtingas savybes. Jeigu radijo signalai atkeliautų ne iš to paties erdvės taško, būtų galima manyti, kad tai visiškai skirtingi objektai.

Įdomu tai, kad mokslininkai vis dar neturi konkretaus atsakymo, kaip tiksliai neutroninės žvaigždės sukuria radijo spinduliuotę. Yra teorijų, kurios gali iš dalies paaiškinti jų elgesį, tačiau atrastas objektas meta joms iššūkį.