„Galėtų būti puiki vieta astronautams apsistoti Marse.“ Mokslininkai mano, kad šios skylės yra „stoglangiai“

Šios skylės tebėra labai paslaptingos ir jos teikia vilčių būsimoms mokslinėms misijoms.

Kas yra tos paslaptingos skylės Marse?

Šios skylės (arba tiesiog duobės) yra senovinių ugnikalnių šonuose Marso vulkaniniame regione, kuriame yra keletas didžiausių mūsų Saulės sistemos ugnikalnių.

Kiek mokslininkai gali pasakyti, Marsas nebėra vulkaniškai aktyvus. Taigi, nėra jokio pavojaus, kad šie milžiniški ugnikalniai išsiverš.

Tačiau yra tikimybė, kad požeminiuose lavos tuneliuose lavos likučių vis dar gali būti. Lavos tuneliai – tai natūralus tuneliai, kurie susiformuoja sukietėjus išoriniam lavos sluoksniui, kol viduje karšta magma vis dar juda.

Mokslininkai mano, kad šios skylės yra „stoglangiai“ – vietos, kur žemė virš lavos vamzdžių įgriuvo ir paviršiuje susidarė skylė, sako Purdue universiteto (JAV) geofizikas Brandonas Johnsonas, tyrinėjantis smūginius kraterius visoje Saulės sistemoje.

Jei šie lavos tuneliai yra panašūs į Žemės, jie galėtų būti puiki vieta astronautams apsistoti Marse.

„Marse yra ne viena tokia duobė, – sakė B. Johnsonas. – Bet jos tikrai įdomios, nes tai vietos, į kurias astronautai galėtų patekti ir būti saugūs nuo radiacijos.“

Vis dėlto neaišku, kokio gylio šios duobės yra, ir kur jos veda. Galima tik spėlioti – remiantis tuo, ką matome kitose planetose (pavyzdžiui, Žemėje).

„Žemėje tokie lavos tuneliai gali būti pakankamai dideli, kad jais būtų galima vaikščioti, tačiau jie taip pat gali būti maži arba tuštumos gali būti nevientisos. Taigi, šios mūsų matomos duobės gali slėpti didesnius urvus arba tai gali būti tiesiog pavienės duobės, – sako SETI instituto planetų mokslininkas Rossas Beyeris. – Kol jų išsamiau neištyrėme, negalime žinoti, kas jose yra.“

Be hipotetinių žmonių misijų, yra dar svarbesnė priežastis toliau tyrinėti šias skyles.

Ar Marse egzistuoja gyvybė?

Šios skylės galėtų būti viena geriausių vietų ieškoti nežemiškos gyvybės Marse įrodymų – nes jos gali būti šiltas prieglobstis nuo negailestingo planetos paviršiaus. Pavyzdžiui, Mėnulyje esančiuose lavos tuneliuose gali būti net 17 laipsnių Celcijaus šilumos. Tai pakankamai šilta, kad juose galėtų atsirasti gyvybė. Neaišku, ar ir Marso lavos tuneliuose yra taip šilta – ir tai sudėtinga patvirtinti.

Šiuo metu vienintelė informacija, kurią mokslininkai žino apie šias skyles, yra tai, ką jie gali pamatyti iš orbitoje skriejančių kamerų. Kai 2005 m. kartu su NASA erdvėlaiviu „Mars Reconnaissance Orbiter“ į kosmosą buvo paleista „HiRISE“ kamera, ji buvo galingiausias teleskopas, kada nors palikęs Žemės orbitą, ir nuo to laiko ji pakeitė mūsų supratimą apie Marsą, padarydama daugiau kaip 80 000 nuotraukų. Tačiau kameros galimybės vis dar ribotos.

„Deja, yra ribotas kampas, kuriuo iš orbitos galime pažvelgti į šias duobes. Todėl kartais galime pamatyti „sienas“, o kartais ne,“ – sako R. Beyeris.

Geriausias būdas ištirti po paviršiumi būtų fiziškai patekti į vidų, išsiuntus marsaeigį ištirti duobę, teigia B. Johnsonas.

„Siūlomos misijos, kurių metu robotas nusileistų į vieną iš šių požeminių angų, kad galėtų ištirti, kas yra jų viduje“, – aiškina jis.

Tačiau, vien tai, kad šiose duobėse gali būti gyvybės, nereiškia, kad Marse tikrai gyvena nežemiškos būtybės.

„Tai gera vieta ieškoti, bet mes nežinome, ar Marse apskritai yra gyvybės“, – teigia B. Johnsonas.

Parengta pagal „Business Insider“.