54 minutės tikro pragaro. Kelionė „kiaurai“ Uraną. Koks košmaras lauktų (Video)

Skrydis į Uraną nebus greita kelionė – skristi iki jo prireiks dešimties ilgų metų, rašo „What If“.

Uranas nėra uolėta planeta kaip Žemė. Tai ledo milžinas, labiau panašus į Neptūną. Be to, Uranas yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios ašis itin pasvirusi, todėl atrodo, kad planeta tarsi rieda šonu. Planetos sukimasis taip pat labai greitas, viena para Urane trunka tik 17 Žemės valandų.

Kai erdvėlaivis pasieks savo tikslą, teks įdėti daug pastangų, kad pavyktų priartėti prie Urano. Pirmiausia teks išvengti Urano žiedus, kurių jis turi 13. Jie nėra tokie ryškūs kaip Saturno. Išoriniai Urano žiedai gana ryškūs ir aiškiai matomi, tačiau vidiniai – vos matomi.

Jei dar labiau priartėsite prie planetos, tikriausiai pamatysite nuostabią mėlyną Urano atmosferą. Čia prasideda tikrosios problemos.

Faktas yra tas, kad Uranas neturi paviršiaus, ant kurio galėtų nusileisti erdvėlaivis. Iš esmės Uranas yra suslėgtų nuodingų dujų kamuolys, supantis nedidelę ledinę šerdį.

Viršutiniuose Urano atmosferos sluoksniuose vidutinė temperatūra –224 °C. Nuo šio taško kosmoso keliautojai turės tik 54,4 minutės, kad pasiektų ledinį planetos branduolį.

Judant į priekį prie šalčio prisidės nemalonus kvapas. Priežastis, dėl kurios Uranas turi nemalonų kvapą, yra ta, kad viršutinėje atmosferoje esantys debesys iš dalies sudaryti iš vandenilio sulfido. Toks junginys ne tik blogai kvepia, bet ir yra labai toksiškas. Ji gali akimirksniu nužudyti žmogų.

Praskridę pro nemalonaus kvapo debesis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kosmoso keliautojai atsidurs 82 % vandenilio, 15 % helio ir nedidelio metano kiekio mišinyje. Pastarosios dujos suteikia Uranui užburiančią mėlyną spalvą.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad atmosfera Urane taps labai tanki.

Toliau temperatūra nežymiai kils iki –208 °C, o žemesniuose atmosferos sluoksniuose gali „atšilti“ net iki –153 °C.

Tuomet orai gali šiek tiek pablogėti ir iškristi deimantų lietus. Mat Urano atmosferoje gausu metano, kurio molekulės esant aukštam slėgiui suyra ir kristalizuojasi į deimantus.

Tačiau baisiausias dalykas bus net ne deimantų lietus, o vėjas. Keliautojams teks susidurti su vėjo gūsiais iki 900 km/val. Pavyzdžiui, šis vėjo greitis yra 3,5 karto stipresnis nei 5 kategorijos uraganas Žemėje.

Kai slėgis 100 kartų viršys atmosferos slėgį Žemėje, tai bus tikras ženklas, kad misija tuoj pasieks mantiją.

Urano mantija susideda iš vandens, amoniako ir metano ledo. Šioje vietoje vyrauja absoliuti tamsa ir šaltis. Šiame kelionės etape misijos nariai dėl neįtikėtino slėgio nebegalės pajudinti raumenų. artėjant prie planetos centro tik jis didės, kol sutraiškys nekviestus svečius, jiems nepasiekus branduolio.