„Daug... daug daugiau...“ Galite nustebti. Kiek planetų palydovų yra Saulės sistemoje

Jei pažvelgsite į naktinį dangų, vienintelis ryškiausias objektas bus Mėnulis. Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas.

Kitos Saulės sistemos planetos taip pat turi palydovų – bet juos galima pamatyti tik per teleskopus. Mokslininkai mano, kad iš tikrųjų tokių objektų yra daugiau nei jau žinoma.

Aplink planetas sukasi daugybė netaisyklingos arba apvalios formos palydovų. Taigi, kiek žinomų planetų palydovų yra Saulės sistemoje? Apie tai rašo „Live Science“.

Tarptautinė astronomijos sąjunga (International Astronomical Union, IAU) šiuo metu pripažįsta, kad egzistuoja 288 palydovai, skriejantys aplink Saulės sistemos planetas. Tačiau yra dar 473 vadinamieji mažieji kūnai, kurie skrieja aplink asteroidus ir nykštukines planetas. Taip 2024 m. birželio mėn. Saulės sistemoje yra 761 natūralus palydovas.

Tačiau Taivano Astronomijos ir astrofizikos instituto astronomas Edwardas Ashtonas iš mano, kad ateinančiais metais bus atrasta daug naujų palydovų.

Anot Ashtono, natūralus palydovas yra objektas, skriejantis aplink didesnį kūną. Bet, pavyzdžiui, Žemė ir kitos planetos turi vadinamuosius kvazipalydovus, kurie sukasi šalia planetos tik laikinai.

Pasak mokslininko, planetų palydovus galima suskirstyti į dvi grupes:

• įprasti palydovai, kurie yra didesni, apvalesni, o jų orbitos yra arti planetos pusiaujo;
• netaisyklingos formos palydovai, kurie gali būti daug mažesni ir turėti daugiau elipsės formos orbitas aplink planetas.

Dvi arčiausiai Saulės esančios planetos – Merkurijus ir Venera – palydovų neturi. Jei jie ir egzistavo, Saulės gravitacija jau seniai pritraukė šiuos palydovus prie žvaigždės (ir sugėrė). Venera turi vieną kvazipalydovą 524522 Zoozve, bet iš tikrųjų jis skrieja aplink Saulę, o ne apie planetą.

Žemė turi tik vieną tikrą palydovą ir tai yra Mėnulis. Taip pat mūsų planeta turi 7 laikinus kvazipalydovus.

Marsas turi du tikrus palydovus – Fobą ir Deimą. Jie skrieja labai arti planetos, yra netaisyklingos formos, o Fobas ateityje greičiausiai atsitrenks į Raudonąją planetą. O galbūt Marso gravitacija suplėšys abu palydovus.

Arčiausiai mūsų esantis dujų milžinas, tai yra Jupiteris, turi 95 palydovus. Tarp jų išskiriami 4 pagrindiniai palydovai: Kalista, Europa, Ijo ir Ganimedas. Pastarasis yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje.

Sekantis dujų milžinas Saturnas turi net 146 palydovus. Tarp jų išskiriami 6 pagrindiniai palydovai, įskaitant Titaną, Mimą ir Enceladą. Iki šiol Saturnas turi daugiausiai palydovų Saulės sistemoje.

Paskutinės Saulės sistemos planetos yra Uranas ir Neptūnas. Uranas turi 28 palydovus, o Neptūnas – 16. Kiekviena iš dviejų planetų turi po 7 pagrindinius didelius palydovus.

Vien per pastaruosius metus astronomai atrado 62 naujus Saturno, 12 Jupiterio, 2 Neptūno ir 1 Urano palydovus. Anot Ashtono, tai tapo įmanoma dėl naujų technologijų, kurios leidžia aptikti naujus mažus palydovus, skriejančius aplink dujų milžinus. Mokslininko teigimu, artimiausiu metu greičiausiai bus atrasta dar daugiau naujų palydovų.

Jei kalbėsime apie mažus Saulės sistemos kūnus, žinomas jų skaičius taip pat gali padidėti. Šiuo metu NASA patvirtinusi 473 mažuosius kūnus.

Kai kurie asteroidai taip pat gali turėti kelis palydovus, kuriuos sunku atskirti vienas nuo kito. Manoma, kad išorinėje Saulės sistemoje gali būti daugiau nei 100 dar nežinomų nykštukinių planetų, kurių kiekviena gali turėti palydovus.

Ankstesni tyrimai parodė, kad gali būti šimtai ar net tūkstančiai mažyčių planetų palydovų, kuriuos dar reikia atrasti. Pavyzdžiui, Ashtonas apskaičiavo, kad Saulės sistemoje tikriausiai yra apie 10 000 natūralių palydovų.