Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Egzoplaneta Kepler 22-b yra 635 šviesmečių atstumu nuo Žemės, o jos masė yra 36 kartus didesnė už Žemės. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pirmoji planeta, atrasta į Saulę panašios žvaigždės gyvenamojoje zonoje, yra 635 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Ši planeta vadinama Kepler 22-b ir yra tikimybė, kad jos paviršiuje yra skysto vandens, rašo „WhatIf“. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad egzoplanetos masė yra 36 kartus didesnė už Žemės masę, o spindulys yra 2,5 karto didesnis nei Žemės. Vieni metai Kepler 22-b užtrunka 290 Žemės dienų. Planeta taip pat yra 15 % arčiau savo žvaigždės nei Žemė prie Saulės. Jei mūsų planeta priartėtų tokiu atstumu iki Saulės, tada žemiškoji gyvybė tiesiog nustotų egzistuoti. Tačiau Kepler 22-b pasisekė: jo pagrindinė žvaigždė yra mažesnė ir šaltesnė už Saulę. Todėl tolima egzoplaneta gauna maždaug tiek pat Saulės šviesos kaip ir Žemė. Temperatūros režimas planetoje svyruoja nuo 15 iki 22 °C. Apskritai oras Kepler 22-b gali būti panašus į pavasarį Žemėje. Tačiau kai kurie modeliai parodė, kad Kepler 22-b sukasi labai pasvirusi – rieda šonu, panašiai kaip Uranas. Toks planetos polinkis gali rodyti, kad Kepler 22-b sąlygos nėra tokios palankios gyvybei. Planetos šiaurės ir pietų ašigaliai bus arba apšviesti žvaigždės švesa, arba šešis mėnesius bus apgaubti aklinoje tamsoje. Tai rodo, kad temperatūra planetoje gali svyruoti nuo nepakeliamo karščio iki didelio šalčio. Tačiau ne viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti. Naujausi įrodymai rodo, kad Kepler 22-b paviršiuje gali būti 50 m gylio vandenynas. Toks vandenynas gali atlikti natūralios klimato kontrolės vaidmenį. Faktas yra tas, kad vasarą vandenynas gali kaupti šilumą, o žiemą ją išleisti, o tai žymiai sušvelnina planetos klimatą. Kita problema yra ta, kad mes mažai žinome apie tai, kaip gravitacija veikia planetoje. Ji gali būti dvigubai didesnė nei Žemėje, o jei taip yra, 10 kg bulvių maišas Kepler 22-b svertų apie 20 kg. Toks papildomas krūvis, su kuriuo teks susiduryi žmogaus organizmui, tikrai taps problema. Pirmieji naujakuriai, prieš skrisdami į Kepler 22-b, akivaizdžiai turės rimtai užsiauginti raumenų masę, kad galėtų judėti planetoje. Be to, visus šiuos raumenis reikės išsaugoti visus 635 kelionės šviesos greičiu metus. Stipri gravitacija paveiks ne tik žmones. Sausumos augalai, kurių prireiks pirmiesiems naujakuriams, Kepler 22-b gali tiesiog neišgyventi. Gyvūnai taip pat turėtų paspartinti savo evoliuciją, kad išgyventų tokioje planetoje, pavyzdžiui, užsiauginti papildomą porą kojų. Be to, dar nėra žinoma, ar Kepler 22-b apskritai yra uolinė planeta. Gali pasirodyti, kad tai kažkas panašaus į Neptūną. Tokiu atveju nebūtų kieto paviršiaus, ant kurio galėtų nutūpti erdvėlaiviai, jau nekalbant apie pirmosios gyvenvietės statybą. Bet būtų galima statyti povandenines bazes. O jei planeta pasirodys uolėta, tai problemų bus daug mažiau? Mokslininkai pataria neskubėti daryti išvadų. Venera taip pat yra uolėta planeta, tačiau dėl tankios atmosferos, kurią sudaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ji netinkama jokiai gyvybei. Padėtį blogina ir svilinanti temperatūra. Jei tokios apokaliptinės sąlygos vyrauja ir Kepler 22-b, vienintelė mūsų galimybė gyventi šioje egzoplanetoje būtų naudoti robotus, kurie galėtų pastatyti požeminę buveinę.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|